Lempinis stiprintuvas

Technologijos pasaulyje didžiuliu greičiu lekia į priekį. Tai ypač juntama elektronikos srityje. Tendencijos neaplenkia ir muzikos pasaulio. Mp3 formatas skverbiasi į visas sritis. Bet jokia šiuolaikinė technika nesugeba pakeist vinilo plokštelių ir tikro gyvo lempinės įrangos skambesio. Lempiniai stiprintuvai pradėti gaminti prieš 100 metų ir šiandien išlieka prestižiškiausiais ir geriausiai skambančiais technikos šedevrais. Prestižinės muzikos įrašų studijos naudoja lempinę techniką, muzikantai (ypač gitaristai) vertina tik lempinius stiprintuvus. Pasaulis persisotino sintetinių įrašymo formatų ir jai skirtos technikos ir juntamas lempinių stiprintuvų paklausos augimas. Deja, nežiūrint į tai, kad elektroninė lempa yra kokybes viršūnė, šios technikos plitimą stabdo keletas veiksnių, iš kurių pagrindinis būtų šis: kadangi ši technologija neleidžia naudot masinės pigios gamybos, taipogi naudojami brangūs sudėtingi transformatoriai, lempinė technika gaunasi brangi. Pramoniniai lempiniai stiprintuvai kainuoja nuo keleto iki keliasdešimt tūkstančių eurų.

Pačiam gamintis tokį stiprintuvą išeina pigiau ir, žinoma, įdomiau. Kadangi pats nesenai praėjau gamybos kelią, galiu pasidalinti savo patirtim.

Taigi ko reikia? Pirmiausia noro ir pakankamai daug entuziazmo. Taipogi elektronikos žinių ir patirties. Pradedančiajam mėgėjui nerekomenduočiau darytis tokio gaminio. Dar reikia įvertinti nemažas investicijas. Tarkim šitą viską turim. Nuo ko pradėti? Nuo koncepcijos ir schemos. Man pasisekė, nes turiu draugu, kurie tuo užsiima jau senai ir nukreipė reikiama linkme. Lempiniuose stiprintuvuose naudojamos dvi koncepcijos – SE (single end) ir PP (push - pull). Pirmoji – kai išėjimo transformatorius turi tik vieną petį, į kurį jungiama viena ar keletas lygiagrečiai sujungtų lempų. Antroji – kai naudojami du simetriški transformatoriaus pečiai ir lempos dirba poromis priešfaziu viena kitai. Kiekviena koncepcija turi savu privalumų ir trūkumų, kurių čia neanalizuosiu. Patarimas pradedančiajam lempininkui – naudot PP koncepciją, kurioje lengviau padaryt kokybišką stiprintuvą. Taipogi nepretenduojam naudot brangiausio segmento prestižines lempas. Buvo pasirinkta ši A.I. Manakovo schema. Stiprintuvo kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo išėjimo transformatoriaus kokybes. Tai pati brangiausia ir daugiausia lementi detalė. Galima pačiam bandyt juos viniotis, bet tikrai kokybiško garso iš savadarbio neišspausim. Lietuvoje nusipirkt už sąlyginai nedidele kaina kokybiškus transformatorius neįmanoma. JAV ir Kanadoje galima pakankamai nebrangiai nupirkt reikiamus transformatorius, bet neradau tokio pardavėjo kuris būt siuntęs i Lietuvą. Europoje tų pačių transformatorių kainos labai stipriai kyla. Per mėnesį paieškų pavyko rast ir susišnekėt tik su vienu pardavėju iš Anglijos, kuris mielai pardavė ir atsiuntė transformatorius už priimtiną kainą. Iš jo nupirkau abu išėjimo (Hammond 1645) ir maitinimo (Hammond 372JX) transformatorius. Pardavėjas: http://bluebellaudio.com/ , transformatorių gamintojas Kanados kompanija http://www.hammondmfg.com . Sunkaus paketo siuntimas atsiėjo dar 40 eurų.

Transformatorius turim. Kas toliau? Lempas EL34 ir kitas nusipirkt visai nesunku, netgi Lietuvoje, bet siunčiausi iš užsienio, nes už tą pačią kainą iš JAV atsiuntė į namus, o perkant vietoje būt reikėję važiuot pasiimt į Vilnių. Paradoksalu, bet taip yra. Sekanti problema iškilo su korpuso gamyba. Jau iš pat pradžių buvo nuspręsta daryt korpusą iš nerūdijančio plieno su mediniais šonais. Korpuso projektavimui ir detalių išdėstymui prireikė keleto dienų. Ilgiau užtruko surast kas galėtų gražiai išpjaustyti ir sulankstyti korpusą iš 1 mm storio plieno. Radau Vilniuje http://robiga.lt , kurie nors ir nesireklamavo, bet mielai priėmė ir vienetinius užsakymus. Su jų medžiagomis ir darbu (pagal mano duotą autocad`o brėžinį lazeriu išpjaustė ir sulankstė korpusą) kainavo tik 68lt. Padarymo kokybė – puiki. Deja, pasikeitus akcininkams, jie su smulkiais užsakovais nebeprasideda.

Stengiantis išlaikyti 20 amžiaus vidurio gamybos principus, maitinimo šaltinio lygintuvus pasirinkau ne ant silicio diodų, o taipogi lempinius. Maitinimui suprojektavau tokią schemą:



Po kenotronų prieš droselius stovintį aukštos įtampos lyginantį kondensatorių (8,2x630V) pavyko rast http://rcl.lt , didelės talpos ir aukštos įtampos kondensatoriai (470,0x450V) – iš http://www.evita.lt.

Ir štai kas gavosi:





Biržuose dabar:


Temperatūra ir slėgis:


4.7 oC
1015.9 hPa
1.003 atm.
761 mmHg
.................
Galima apranga dabar:


.................

Saulė teka: 6:27
Saulė leidžiasi: 18:32
Dienos ilgis: 12:05
.................

Mėnulis:
Teka: 06:25
Leidžiasi: 12:13
Priešpilnis
9 mėnulio diena
Mėnulio apšviestumas 69%
Iki pilnaties liko 5 d.

.................

Vaizdas iš palydovo:


Mūsų laikas UTC+3val.
.................

Puslapis aplankytas 15943205 kartų
.................


.................

Viso pasaulio keleiviniai lėktuvai realiame laike:





Peržiūrėta nuo 2020-02-22:
Biržai 2668788
Pasvalys 55515
Kupiškis 28690
Rokiškis 60633
Panevėžys 32521
Kaunas 15158
Vilnius 17547
Kėdainiai 452

 
Visos teisės saugomos. © 2007-2020 Jonas, Biržai