1. Įžanga1

Čia pateikiami jau nebegaminamų modelių Pid, Din1 ir Din2 aprašymai. Šiuo metu gaminama juos pakeitusi Din3 modelių gama, kurios aprašymai pateikiami svetainėje term.lt

Universalus šilumos ūkio valdiklis skirtas valdyti visą individualaus namo šilumos ūkį. Per keletą metų šis projektas iš mėgėjiško pavirto į rimtą profesionalų įrenginį, kuris ir toliau yra tobulinamas. Valdiklio meniu leidžia pačiam vartotojui lengvai jį adaptuoti prie esamos sistemos ir bet kada ateityje ją tobulinti. Valdymas atliekamas per universalias funkcijas ir per specializuotus algoritmus, tokius kaip akumuliacinės talpos valdymas, cirkuliacinių siurblių valdymas, elektrinių termo galvų valdymas (skirta valdyti vožtuvus arba kolektorių išėjimus), saulės kolektoriaus bei vandens šildytuvo valdymas, kieto kuro katilo originalaus ventiliatoriaus valdymas, ladomat 21 (akumuliacinės talpos krovimo mazgas) valdymas, trijų trieigio arba ketureigio krano pavarų bei trijų trilaidžių servo pavarų valdymas, skysto kuro įpurškimo sistemos valdymas. Ši instrukcija skirta v6.16DIN programinei versijai.

Vidinę valdiklio darbinę programą vartotojas gali lengvai atsinaujinti pats, naujos programos versijos pateikiamos nemokamai. Pats valdiklis turi 12 išėjimų, bet galima prijungti išėjimų išplėtimo modulius ir išėjimų skaičių padidinti iki 32. Prie valdiklio jungiasi iki 64 skaitmeninių temperatūros daviklių DS1820. Vartotojui draugiškas meniu - lietuvių kalba. Programinė dalis pastoviai atnaujinama, prisideda daugiau patogių naujų funkcijų. Informacija išvedama į ant paties valdiklio esantį LCD ekraną bei į kambariuose esančius papildomus LCD ekranus. Taip pat pateikiama programinė įranga stebėjimui per namuose esančius kompiuterius su galimybe stebėti internetu (šiuo metu programa tobulinama, bet bandomosios versijos prieinamos parsisiųsti iš jonis.eu puslapio) .

Visos įrangos valdymas atliekamas kompleksiškai, naudojant tuos pačius daviklių duomenis. Davikliai po vieną statomi katilo išėjime (naudojama siurblių, pavarų, ladomato, akumuliacinės ir t.t. valdymo algoritmuose), katilo įėjime (naudojama ladomato valdymui), ant paduodamojo kolektoriaus (pagrinde naudojama pavarai valdyt), patalpose bei šildomose grindyse (pagal jų duomenis valdomi kolektoriaus išėjimai ir/arba siurbliai), boileryje (naudojama boilerio valdymo algoritme), lauke (naudojama patalpų temperatūros ir pavaros valdymo algoritmuose). Kadangi pastatai labai įtakoja teisingus lauko temperatūros matavimus, lauke rekomenduojama naudot du arba tris daviklius, įrengtus skirtingomis sąlygomis (pietuose, šiaurėje). Valdiklis pats atsirenka kurio lauko daviklio temperatūra duotuoju momentu yra teisingiausia.

Aukštyn ^

2. Specifikacija2

Maitinimas: 10...16V AC/DC, sunaudojama galia – iki 7W, su papildomu displėjumi – iki 10W;

Programuojamų išėjimų skaičius:

• Valdiklyje: 12;
• Išplėtimo modulyje: 10 (galima prijungti kelis išplėtimo modulius);
• Iš viso: iki 32;

Pastaba: kai kurios svarbios funkcijos dėl patikimumo dirba tik per valdiklyje esančius išėjimus.

Išėjimų apkrovos srovė: 2A (kiekvienam), bet bendra kontrolerio apkrovų srovių suma – iki 10A;

Maksimalus skaitmeninių termodaviklių kiekis: 64;

Analoginiai įėjimai: 1;

LCD displėjus: 2x16 simbolių;

Specializuotos funkcijos:

• Cirkuliacinio siurblio valdymas – iki trijų nepriklausomų siurblių per tam skirtas specializuotas funkcijas. Jei reikia daugiau - likusių valdymas per bendrąsias programas;
• Keturšakio (trišakio) krano pavaros valdymas - iki trijų nepriklausomų pavarų;
• Vandens šildytuvo vožtuvo valdymas;
• Saulės kolektoriaus valdymas;
• Trilaidžių servo pavarų valdymas – iki trijų nepriklausomų servo pavarų;
• Kiemo apšvietimo valdymas (automatiškai pagal datą skaičiuoja saulės tekėjimo ir leidimosi laiką) - iki dviejų išėjimų;
• Katilo ventiliatoriaus valdymas;
• Ladomato valdymas;
• Akumuliacinės talpos valdymas;
• "Termo komparatorius" - iki trijų palyginimo funkcijų;
• Skysto kuro padavimo įrangos valdymas;
• Grindinių kontūrų arba radijatorių kolektoriaus galvų valdymas - iki 16 nepriklausomų kontūrų.

Bendros paskirties programų skaičius: 80;

Meniu kalba: lietuvių;

Interfeisas su kompiuteriu: RS232 8N1 9600 ...115200 (pasirenkame per meniu);

Papildomi displėjai: 4x20 simboliu arba grafinis 128x64 8cm įstrižainės;

Matmenys: 6 automatukų pločio (105mm) ant DIN bėgelio tvirtinamas modulis;

Aukštyn ^

3. Komponentų išdėstymas3

DIN1

Din2

• L – 220V fazės įėjimo kontaktas (Kairėje esantys L maitina 1...6 kanalus, dešinėje - 7...12 kanalus);
• 1...12 - kontrolerio išėjimai;
• AD (ADC) - analoginis įėjimas (tik DIN1);
• LCD - duomenų perdavimo į antrąjį displėjų kontaktas;
• GND ( ┴ ) - bendras duomenų ir daviklių laidas (masė);
• +5V - 5V maitinimas davikliams bei papildomam displėjui;
• Tx (TX1) - perdavimas į kompiuterio Com prievadą (jungiasi prie 2 kompiuterio com prievado kontaktas);
• Rx (RX1) - priėmimas iš kompiuterio Com prievado (jungiasi prie 3 kompiuterio com prievado kontaktas);
• 1W1, 1W2, 1W3, 1W4 (DI) - termodaviklių duomenų laido pajungimo kontaktai;
• +U (+12V) – jei naudojame maitinimo transformatorių, čia išlygintos srovės išėjimas;
• SER (DIN2 - TX2) – nuoseklus duomenų perdavimo kontaktas, skirtas valdyti išplėtimo blokams, naudojantiems RS232;
• RX2 (DIN2) - nuoseklus duomenų priėmimo kontaktas, skirtas gauti duomenis ir komandas iš išplėtimo modulių;
• ~ - maitinimo transformatoriaus arba nuolatinės srovės šaltinio pajungimas;
• D1...D7 - programuojami bendros paskirties išvadai;
• PT100 +/- - PT100 daviklių prijungimas (tik DIN2);

 

Din3, Din3A

 

 

0 - 220V "nulio"  įėjimo kontaktas;

L – 220V fazės įėjimo kontaktas (Kairėje esantys L maitina 1...6 kanalus, dešinėje - 7...12 kanalus);

1...12 - kontrolerio išėjimai;

GND ( ┴ ) - bendras duomenų ir daviklių laidas (masė);

+5V - 5V maitinimas davikliams bei papildomam displėjui;

TX1 - perdavimas į kompiuterio Com prievadą (jungiasi prie 2 kompiuterio com prievado kontaktas);

RX1 - priėmimas iš kompiuterio Com prievado (jungiasi prie 3 kompiuterio com prievado kontaktas);

TX2 - perdavimas į papildomą displėjų arba išplėtimo modulį;

RX2 - priėmimas iš papildomo displejaus;  

1W - termodaviklių duomenų laido pajungimo kontaktai;

1WO, 1WI - termodaviklių opto arba RS422 modulio pajungimo kontaktai. Jei nenaudojamas toks modulis - galima sutrumpinti tarpusavyje ir naudoti kaip paprastą 1W kontaktą;  

+U – jei naudojame maitinimo transformatorių, čia išlygintos srovės išėjimas, skirtas maitinti papildomą displėjų arba išplėtimo modulį;

 - (AC) maitinimo transformatoriaus arba nuolatinės srovės šaltinio pajungimas; 

D1...D7 - programuojami bendros paskirties išvadai;

PT1, PT2 +/- - PT100/PT1000 daviklių trilaidis prijungimas. Jungiant dvilaidžių - minusinis sutrumpinamas į gnd;

USB - USB jungtis kompiuterio pajungimui. 

Pastaba: jungiant bet kokius laidus PRIVALOMA IŠJUNGTI valdiklio maitinimą.

Pastaba: konkrečių kontaktų pavadinimus žiūrėti ant lipduko prie jungties.

Aukštyn ^

4. Pajungimas4

220 pajungimas

Skirtingos išėjimų grupės (1..6 ir 7...12) maitinamos iš nepriklausomų L kontaktų. Šalia stovintys grupės kontaktai sujungti tarpusavyje, tad pakanka fazę paduoti į vieną iš jų. Išskyrimas į grupes naudingas tuo, kad vieną grupę galima maitinti pastoviai, o kitą - per avarinę rėlę atjunginėti. Tada prie pirmosios jungiame apkrovas, kurias avariniu atveju reikia palikti įjungtas, o prie antrosios - NO apkrovas ir katilo ventiliatorių, tad suveikus vienai avarinei rėlei, atjungiamos visos šešios apkrovos.

Pavarų pajungimas

 

Trišakio (keturšakio) pavaros jungiamos į konkrečius kontaktus. Naudojamos betkokios 220V trilaidės pavaros, rekomenduotina lėtesnės (paprastai būna nuo 90 iki 240 sekundžių). Kadangi sistema labai inertiška, pergreit besisukiojanti pavara sukelia didelius temperatūrų svyravimus kolektoriuje. Tad greitesnes pavaras konfigūruojant reiks labiau lėtinti, lėtesnes - mažiau. Vienas laidas bendras, eina į "0", kiti du laidai skirti paduoti įtampą į vieną atidarymui, į kitą uždarymui.

Pirma pavara jungiama į 1 (atidarymas) ir 2 (uždarymas) kontaktus:

Antra pavara jungiama į 7 (atidarymas) ir 8 (uždarymas) kontaktus:

Trečia pavara jungiama į 11 (atidarymas) ir 12 (uždarymas) kontaktus:

Pastaba: Prie išplėtimo modulių pavarų jungti negalima.

 

Cirkuliacinių siurblių ir elektrinių termogalvų pajungimas

 

Siurbliai ir elektrinės termogalvos jungiamos prie bet kurių laisvų valdiklio išėjimų:

 

Servo pavarų pajungimas

 

Dažniausiai naudojamos dviejų tipų pavaros, skirtos elektriškai valdyti vožtuvus. Populiariausios - vaškinės termo galvos, kurių darbo principas - tekanti per kaitinimo elementą srovė įkaitina aplink elementą esantį vašką, kuris besiplėsdamas nuspaudžia vožtuvą. Skirstomos į du tipus - NO (normaliai atviros, kai nesant paduotai įtampai vožtuvas atidarytas) ir NC (normaliai uždaros, kai nesant įtampai vožtuvas uždarytas). Tokios termogalvos pliusai - ji sąlyginai nebrangi, naudoja nedaug energijos (paprastai 2...3W), statoma ant standartinių ventilių bei kolektorių. Trūkumas - norint uždaryti/atidaryti srautą, reikia visą laiką laikyti ją įjungtą (nors ir nedaug naudoja energijos, bet per laiką susidaro nemaži kiekiai) ir yra lėtos (pilnas atsidarymas/užsidarymas užima keletą minučių). Štai pora tokių pavarų:

Honeywell termopavara

Heimeier pavara

Kitas pavaros tipas - servopavara. Tai trilaidė pavara, paprastai sumontuota į vieną monolitinį bloką kartu su vožtuvu. Jungiasi analogiškai kaip trišakio pavara  - vienas laidas bendras, eina į "0", kiti du laidai skirti paduoti įtampą į vieną atidarymui, į kitą uždarymui. Paprastai įtampa paduodama kelioms sekundėms, servopavara greit persisuka į kraštinę padėtį ir joje lieka kol paduodama įtampa į kitą laidą. Tokios pavaros pliusai tie, kad ji greita (uždaro/atidaro per keletą sekundžių) ir statinėje būsenoje visiškai nenaudoja elektros energijos, o minusai - didelė, už vaškinę pavarą didesnė iki keliolikos kartų, kaina, jai valdyti reikia dviejų valdiklio išėjimų, bei tai, kad jos nesumontuosi ant standartinio kolektoriaus ar vožtuvo.  

Servo pavaros prie valdiklio jungiamos dviem laidais prie bet kurių iš eilės einančių išėjimų. Išėjimas su žemesniu numeriu pavarą atidaro, su aukštesniu - uždaro. Valdiklis moka valdyt iki trijų tokių servopavarų.

 

Katilo pajungimas

 

Jei naudojamas katilas su ventiliatoriumi, bet neturi jį valdančios elektronikos, ventiliatorių labai patogu valdyti su valdikliu. Tokiu atveju 220V laida iš katilo jungiame ne į tinklą tiesiogiai, bet į pasirinktą valdiklio išėjimą:

 

Daviklių pajungimas

 

Prie valdiklio galima pajungti iki 64 temperatūros daviklių DS18B20 arba DS18S20. DS18B20 yra naujesni ir tikslesni, bei, paradoksalu, pigesni. Galima prie vieno išvado jungti bet kokia kombinacija tiek vienus, tiek kitus.  Visi jie jungiasi lygiagrečiai trimis laidais: maitinimo minusas, maitinimo pliusas ir duomenų laidas. Visi davikliai turi unikalų adresą ir valdiklis juos atsirenka pagal adresą . Yra keturi nepriklausomi daviklių duomenų išvadai. Davikliai jungiasi po kiek norime prie bet kurio iš šių kontaktų, bet ne daugiau kaip 32 davikliai prie vieno. Juodas arba mėlynas laidas – GND, geltonas – duomenų laidas. raudonas– maitinimo pliusas (5V). Galimas ir dvilaidis daviklių pajungimas, bet jis skirtas tik testavimui, nes dažnai tokiame jungime iš daviklio nuskaitoma neteisinga temperatūra.

Davikliams pajungti naudojamas UTP5 kategorijos kabelis, skirtas kompiuteriniams tinklams, iš jo panaudojant dvi poras. Taipogi galim naudoti telekominį dviejų vytų porų kabeliuką. Signalizacijos laidas netinka, nes jis nesuvytas poromis. Daviklius jungiame žvaigžde ar nuosekliai - nesvarbu, kabelius reikia projektuoti taip, kad būtų kuo mažesnė jų ilgio suma. Imame dvi poras, iš kiekvienos po vieną laidą jungiame prie daviklio minuso ir valdiklio bendro kontakto (masės), po antrą poros laidą - atitinkamai prie daviklių duomenų ir maitinimo kojelių bei valdiklio išvadų.

 

Nevytos poros laidais (signalizacijos kabeliu ar panašiais) iki daviklių atstumas gali būti iki dešimties metrų, vytos poros kabeliais - iki keliasdešimties metrų. Autorius siūlo ir profesionalų, pramonėje naudojamą, nutolusių daviklių pajungimo būdą - per RS422 interfeisą, leidžiantį iki poros kilometrų iki daviklių. Tam naudojama papildoma įranga - prie kontrolerio stovintis adapteris (master) ir neribojamas skaičius nutolusių adapterių (slave). Visi adapteriai jungiasi nuosekliai prie trijų vytų porų linijos (galima naudoti tiek UTP5 kategorijos, tiek ryšių kabelius). Viena pora duomenys keliauja iš valdiklio į daviklius, kita - atvirkščiai, trečiąja paduodamas maitinimas davikliams. Master adapteris per optiką galvaniškai atriša signalą ir maitinimą, tad stipriai sumažėja valdiklio sugadinimo rizika dėl žaibo ir statikos poveikio į ryšio linijas. Autoriaus siūlomo RS422 interfeiso schema .

Pramonėje bei namų salygomis, kur didelė trukdžių tikimybė, rekomenduojama naudoti  optinius adapterius, galvaniškai atrišančius daviklių kabelius nuo valdiklio. Autoriaus siūlomo optinio modulio schema . Vienu metu galima naudoti iki penkių tokių modulių (galima maišyti RS422 ir opto modulius). Kitas opto modulių panaudojimo pliusas - jei per juos galvaniškai atskiriami daviklių kabeliai, valdiklis apsaugomas nuo statikos ir žaibų poveikio, taipogi galima pajungti daugiau kabelių į daviklius (aktuali kabelio ilgio suma ant vieno valdiklio išvado, per atskirus optinius modulius pajungtų kabelių ilgiai nesisumuoja). Prie RS422 slave ir opto modulių jungiamų daviklių skaičius neribojamas. RS422 ir opto moduliai jungiami prie dviejų (1W3 ir 1W4) valdiklio išvadų. Likę du - naudojami kaip iprasta.  

Kompiuterio pajungimas

 

Programinei įrangai atnaujinti naudojamas RS232  prievadas. Naujuose nešiojamuose kompiuteriuose dažniausiai nebebūna tokios jungties, tad atskirai reikia isigyti perėjimą COM - USB (RS232  - USB). Per šį prievadą taipogi galima daryti valdiklio monitoringą bei nutolusį valdymą (monitoringo programą galima atsisiūsti iš forumo . Siūskitės paskutinę versiją). Naujausia programinė įranga talpinama čia 

TX jungiamas prie 2 com prievado kontakto, RX prie 3, GND prie 5. DIN2 kompiuterio pajungimo išvadai vadinasi atitinkamai RX1 ir TX1.

 

PT100 pajungimas

 

Naudojami davikliai DS18B20 dirba nuo -55 iki +127 laipsniu. Norint matuoti kamino temperatūrą jau reikia analoginių aukštatemperatūrių daviklių PT100. Tai platininės termoporos, pakankamai tikslios, dirba iki 200 ... 800 laipsnių (priklauso nuo konkretaus išpildymo), tad jie puikiai tinka matuoti kamino bei saulės kolektoriaus temperatūras. Valdiklis gali rodyti iki 327 laipsnių, jei temperatūra aukštesnė - rodys 327. Prie DIN1 galima pajunkti vieną tokį daviklį naudojant tam specialią schema (schema ). Schemai keliami aukšti reikalavimai, turi būti naudojami procentiniai tikslūs rezistoriai, schemą reikia kalibruoti.  DIN2 jau turi savyje dvi tokias schemas, kurios kalibruojamos gamybos metu. Viena skirta kaminui matuot, kita - saulės kolektoriui.

 

   

 

Papildomo displėjaus pajungimas

 

Valdiklis paprastai montuojamas rūsyje, šalia katilo. Norint patalpose matyt aktualią informaciją, naudojami papildomi displėai. Prie valdiklio galima pajunkti keleta tokių displejų monitoringui ir vieną - valdymui (valdymas galimas tik su DIN2 ). Prie DIN papildomi  grafiniai displejai jungiami trimis laidais, prie DIN2 - keturiais.  

  

Tekstiniai displėjai jungiami trimis laidais prie abieju valdiklio versijų.

 

  

 

Išplėtimo modulių pajungimas

 

Jei nepakanka ant valdiklio esamų 12 išėjimų - galima naudoti vieną ar kelis išplėtimo modulius. Moduliai yra su 5 išėjimais ir su 10 išėjimų. Prie kontrolerio jie jungiasi kaip ir papildomi displejai, konkrečiu atveju reikia vadovautis užrašais prie kontaktų. SER jungiamas prie SER (DIN2 - TX2) valdiklio išvado, GND - prie valdiklio masinio išvado, maitinimas, priklausomai nuo modifikacijos, gali būti +5V - jungiamas prie valdiklio +5V, arba +U (+12V) - prie valdiklio +U (+12V) išvado, jei "0" - jungiama į 220V "nulį". L - "fazinis" 220V įėjimas (ant dešimties išėjimų modulio du L kontaktai, kairys maitina 1... 5 išėjimus, dešinys - 6... 10).

Aukštyn ^

5. Rekomenduojama schema5

Rekomenduojama valdiklio montavimo schema:

 

 

 Kaip dubliuojanti avarinė schema naudojamas mechaninis NO tipo termokontaktas , suveikiantis prie 95...100 laipsnių ir keturguba rėlė su 220V apvija. Laidų pajungimo patogumui montuojamas 16 kontaktų gnybtynas. Prie 1 ir 2 kontaktų jungiame pirmąją trišakio (ketrušakio pavarą). "Nuliniai" ir įžeminimo laidai jungiami į jiems skirtus gnybtus (schemoje mėlynas ir žalias gnybtynai). Prie 3...5 kontaktų jungiame cirkuliacinius siurblius ir ladomatą, prie kurio nors iš 7... 12 - katilą (jei naudojame ventiliatoriaus funkciją) bei NO galvas. Pirma valdiklio išėjimų grupė maitinasi tiesiogiai iš automato, tuo tarpu antroji - per rėlės atjungianti kontaktą. Avarinę termorėlę statome ant katilo išėjimo vamzdžio. Pakilus katilo temperatūrai iki 95...100 laipsnių, suveikusi termorėlė įjungia kuturgubą rėlę, pastaroji atjungia maitinimą antrajai išėjimų grupei, taip atidaromi NO vožtuvai bei išjungiamas katilo ventiliatorius. Sujungiantys rėlės kontaktai paduoda įtampą į pavaros atidarymą bei įjungia cirkuliacinius siurblius.

Deja, lietuviškose elektronikos detalių parduotuvėse tokių NO tipo termokontaktų yra tik lemonoje arba juos tenka siųstis iš užsienio.

 

Aukštyn ^

6. Trieigis (ketureigis) vožtuvas6

Šiuolaikinė šildymo sistema neįsivaizduojama be ketureigio arba trieigio vožtuvo. Jų paskirtis analogiška, bet skiriasi, tad apžvelgsiu pagrindinius skirtumus ir kokiais atvejais ką reiktų rinktis.

Ketureigio krano paskirtis - išskirti vandens sistemą į dvi dalis: pirmasis kontūras su aukšta vandens temperatūra katile, antrasis kontūras su pažeminta temperatūra šildymo baterijose arba šildomose grindyse. Dėl optimalaus malkų ar kitokių kūrenamų medžiagų sudegimo ir katilo tarnavimo laiko prailginimo į katilą įeinančio vandens temperatūra rekomenduojama ne mažesnė už 55...62ºC, o išeinanti ne mažesnė už 65ºC...75ºC.

Dujų generatorinių katilų išėjimo temperatūra dar aukštesnė: 80ºC...95ºC, o grįžtamoji rekomenduojama ne mažiau 65 ºC. Prie žemesnių temperatūrų katile gali susidaryti „rasos taškas“, ko pasekoje stipriai sutrumpėja katilo tarnavimo laikas, iš malkų išsiskyrę dujos iki galo nesudega, tad turime didesnį dūmingumą ir mažesnį naudingumo koeficientą. Tuo tarpu į šildymo baterijas tokia temperatūra yra per aukšta. Ketureigio krano paskirtis ir yra išskirt šias temperatūras.

 

Reguliuojant šį vožtuvą galima visiškai atskirt pirmąjį ir antrąjį kontūrus, galima pilnai atidaryti taip, kad visas vandens srautas eitų tik per šildymo baterijas, arba pastatyti į tarpinę padėtį, kai abiejų kontūrų vanduo sumaišomas. Sukiojant šio krano rankeną tolygiai galima reguliuoti kiek karšto pirmojo kontūro vandens įmaišoma į šaltesnį antrojo kontūro vandenį, taip reguliuojant santykį tarp abiejų kontūrų temperatūrų. Reguliuojant ketureigį valdoma ne tik kolektoriaus temperatūra, bet ir keičiama katilo grįžtamoji.

Trieigis vožtuvas veikia truputi kitaip ir naudojamas tik tada, kai katilo įėjimo temperatūrą reguliuoja specialus termostatas arba ladomatas.

 

arba

Termomechaninis termostatas reguliuoja katilo grįžtamąją temperatūrą nepriklausomai nuo kolektoriaus ir grįžtančio iš sistemos vandens. Jei temperatūra žemesnė už duotąją (ant termostato rašoma palaikoma temperatūra, paprastai 61...76 laipsnių ribose), vožtuvas atsidaro taip, kad visas vandens srautas į katilą eina tik iš katilo išėjimo, jei didesnė - vanduo imamas tik iš grįžtančio iš kolektoriaus. Arti palaikomos temperatūros - maišomas vanduo iš katilo išėjimo ir ateinantis iš sistemos, maišymo santykis priklauso nuo temperatūros.

Sistemos trieigis turi tokias padėtis:

Kaip matome, jis visiškai neįtakoja grįžtančio į katilą vandens temperatūros. Trieigio paskirtis - tik reguliuot išeinančio į kolektorių vandens temperatūrą.
Kaip žinoti ką pasirinkt? Supaprastintas pasirinkimo būdas: jei statome akumuliacinę talpą, ant katilo grįžtamojo privalu statyti specialų trieigį termostatą arba ladomatą. Daugelis katilų gamintojų tokiį termostata ant grįžtamojo rekomenduoja netgi nesant akumuliacinių talpų. Tad jei naudojamas termostatas - kolektoriaus temperatūros reguliavimui naudojame trieigį. Jei nėra termostato - statome ketureigį.

Ketureigio pavaros jungimas

Kadangi katile temperatūra priklauso nuo degimo proceso, tai kūrenimosi metu ketureigį (trieigį) vožtuvą reikia pastoviai reguliuot. Reguliavimo procesui automatizuoti naudojamos elektrinės pavaros.
Kad reikia dėti ketureigį (trieigį) kraną žino jau daugelis. Bet kam jam automatinė pavara – negalėtų paaiškinti net dauguma juos montuojančių santechnikų. Dažniausias paaiškinimas – taip daro ar rekomenduoja daryti katilų gamintojai ar parduodančios firmos. Dar vienas paaiškinimas – katilas ilgiau tarnauja. Pastarasis teiginys tik dalinai teisingas, o pigios automatikos atveju – dar ir atvirkščias. Standartinė keturšakio automatinė pavara, kainuojanti apie 1200...1300 lt, naudoja vieną daviklį. Daugumoje atvejų daviklį montuoja ant keturšakio išėjimo į kolektoriaus (arba radiatorių) pusę, kartais – ant katilo grįžtamojo vamzdžio.

Kaip dirba toki pavara? Ant pavaros paprastai būna dvi rankenėlės: užduota temperatūra ir sukimo greitis. Jei daviklio temperatūra žemesnė už užduotą – pavara suka keturšakį kraną, atidarinėdama vandens praėjimą iš katilo į radiatorius (ar kolektorių).

Paanalizuokim situacija nuo katilo užkūrimo momento. Kol katilas šaltas, daviklio temperatūra per maža, visą laiką pavara stengiasi atidarinėt kraną. Kadangi būna suveikęs galinis išjungėjas pavaroje, jos varikliukas nesisuka, bet kranas laikomas kraštinėje atidarytoje padėtyje. Užkūrus katilą visas vandens srautas keliauja ne „mažuoju“ kontūru per katilą, o „didžiuoju“ per radiatorius (nes pavara atidaryta) . Katilas negali greitai užkaisti iki darbinės temperatūros, kadangi jam reikia šildyti visą sistemą. Iki pasiekiama pavaros uždarymo temperatūra praeina kelios valandos.

Darbas prie žemų temperatūrų didina degimo dūmingumą, kuro sąnaudas, trumpina katilo tarnavimo laiką. Netgi teko matyti, kaip užkūrę katilą žmonės užsukinėja kraną į radiatorius, kad tik greičiau katilas užkaistų. Kitas neigiamas tokios pavaros momentas – jei dėl kokių nors priežasčių prastai dega liepsna ir katile krenta temperatūra – pavara vėl atidaro keturšakį ir dar labiau muša tą temperatūrą. Pavaros su dviem davikliais algoritmas ir problemos analogiškos. Papildomas daviklis montuojamas lauke ir, atsižvelgiant į lauko temperatūra, koreguoja palaikoma radiatoriuose.

Žinoma, automatinė pavara (nepriklausomai nuo jos konstrukcijos) turi ir pliusų. Tarkim, kad pas jus namuose stovi radiatoriai. Prie radiatoriaus pridėtas paprastas mechaninis termoventilis, kuris, pasiekus patalpai reikiama temperatūrą, sumažina arba visai uždaro vandens srautą į radiatorių. Jei pas jus nėra automatinės keturšakio pavaros – siurblio pumpuojamas vandens srautas tolygiai padidėja per kitus radiatorius. Katile jokios kuro ekonomijos negausim. Esant automatinei pavarai, duotuoju atveju, sumažėjus vandens srautui, keturšakio išėjime pakils temperatūra ir pavara šiek tiek užsidarys. Tuo pačiu pakils temperatūra „mažajame“ katilo rate, ko pasėkoje katilas ilgiau „miegos“ (katilai turi autonomini reguliavimą, kai pasiekia darbinę temperatūrą užsidaro oro sklendės, išsijungia ventiliatoriai ir katilas „užmiega“. Nukritus temperatūrai iki užduotos ribos katilas vėl pasileidžia ir pradeda aktyviai degti). Kuo ilgiau „miega“ katilas – tuo ilgiau jis kūrenasi.

Įprastai ketureigis kranas sukinėjasi 90º kampu, visas pasisukimas dalomas į 10 padalų. Nulinė padala – kai kontūrai visiškai atskirti, 10 padala – kai kontūrai visiškai apjungti. Iš patirties su ATMOS DC25S katilu galiu pasakyti, kad darbinė padėtis, palaikant katile 80...90ºC temperatūrą, o šildymo baterijose 40...45ºC, yra tarp 1 ir 3 padalų. Stebint pas save ir pažįstamus (kur stovi maniškis valdiklis) pavaros darbą, prieita išvada, kad geriausia naudot ESBE gamybos keturšakį kraną, o automatinis pavaros valdymas pagal kolektoriaus išėjimo temperatūrą prailgina katilo degimo laiką maždaug 25%.

Čia aprašomo valdiklio pavaros darbo algoritmą apsprendė paprastų automatikų trūkumų analizė. Pavaros valdyme dalyvauja daug daviklių. Kontroleris gali valdyti tris nepriklausomas keturšakio (trišakio) ventilio pavaras. Naudojamos bet kokios pavaros, jungiamos trimis laidais (bendras, uždarymas ir atidarymas). Pavaros jungimas:

 Pirmoji pavara jungiama prie 1 ir 2 kontrolerio išėjimų. Antroji pavara jungiama prie 7 ir 8 kontrolerio išėjimų, trečioji - prie 11 ir 12. Jei pavara nenaudojama, prie jai skirtų išėjimų galima jungti kitą įrangą.  Visi nustatymai kiekvienai pavarai nepriklausomi. Pavaros uždarymo ir atidarymo greičiai programuojasi per meniu. Pagrindinis temperatūros daviklis pavaros algoritme yra kolektoriaus (ketureigio ar trieigio išėjime į kolektorių). Pavara, sukiodama kraną, stengiasi palaikyti užduotą temperatūrą. Jei jį žemesnė, pavara atidarinėja ventilį, didindama srautą iš katilo. Ir atvirkščiai. Skirtingomis dienomis ar skirtingu laiku galima susiprogramuoti skirtingą temperatūrą. Taipogi temperatūra gali automatiškai koreguotis nuo lauko temperatūros kitimo bei nuo pasirinktos vidinės patalpos temperatūros. Namo aušimas tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros, tad, lauko orui šaltėjant, automatika padidina kolektoriaus temperatūrą ir taip subalansuojami patalpų aušimo ir šilimo greičiai. Jei katilas ilgiau nesikūreno ir patalpos labiau pravėso, vidinės temperatūros korekcija padeda greičiau įšilt patalpai, po to automatiškai kolektoriaus temperatūra sumažinama.
Kol katilas nesikūrena, pavara aplamai nevaldoma (nėra prasmės padavinėt įtampą, kai sistema statinėje būsenoje). Pavaros valdymui per menių užduodamos minimali katilo temperatūra, iki kurios pavara uždarinėjama ir katile vandens cirkuliacija vyksta tik mažuoju ratu (jei katilo darbinė temperatūra 80...90 laipsnių, tai minimali racionalu kad būtų bent jau 70), bei avarinė katilo temperatūra. Esant šaltam ir pradėjus kaist katilui pavara blokuota, jai valdymas nepaduodamas. Kai katilo temperatūra viršija blokavimo temperatūrą, pavara pradeda veikti užsidarymo režimu. Katilui pasiekus minimalią PID temperatūrą, pereinama prie automatinio reguliavimo režimo ir reguliavimas vyksta pagal keturšakio išėjimo temperatūros daviklį. Jei katilo temperatūra pasiekia užduotą avarinę ribą (atmos atveju 100 laipsnių), pavara pradedama atsidarinėt, kad nuvest karštą vandenį nuo katilo.

Aukštyn ^

7. Cirkuliaciniai siurbliai7

Tris cirkuliacinius siurblius galima pajungti per specializuotas tam skirtas funkcijas. Visų siurblių valdymas analogiškas, bet darbiniai parametrai užduodami individualiai. Jei turime daugiau cirkuliacinių siurblių, likusius valdyt reikia per programas. Cirkuliacinius siurblius galima jungti prie bet kurių laisvų valdiklio išėjimų.

Katilui kaistant cirkuliaciniai siurbliai įjungiami ne iškarto, o pradedami junginėti periodiškai. Pradžioje trumpam sukteli, kad šiek tiek prastumti šaltą vandenį sistemoje, tada daro pauzę, vėl sukteli, vėl pauzė. Periodas 30 sekundžių. Kuo didesnė katilo temperatūra, tuo ilgiau sukamas siurblys ir daroma trumpesnė pauzė. Pasiekus užduotą temperatūrą, siurblys pradeda suktis pastoviai. Toks darbo algoritmas leidžia sumažint temperatūrinį smūgį, kai pasileidus siurbliui iš sistemos grįžęs didelis šalto vandens kiekis numuša katilo temperatūrą. Pulsuojantis režimas leidžia katilui greičiau įšilti iki darbinės temperatūros, taip padidindamas degimo ekonomiškumą ir prailgindamas katilo ilgaamžiškumą (esant žemai grįžtamajai temperatūrai ant katilo sienelių susidaro koroziją sukeliantys kondensato lašai).

Aukštyn ^

8. Boileris8

Vienas iš nepatogumų šildymo sistemoje - problemos, susijusios su vandens šildytuvo (boilerio) ataušimu nedegant katilui. Kol katilas kūrenasi, karštas pirmojo katilo kontūro vanduo šildo vandens šildytuve esantį vandenį. Kai katilas užgęsta, kontūre katilas – vandens šildytuvas prasideda atvirkštinė cirkuliacija ir karštas vanduo iš šildytuvo jau šildo katilą, tuo pačiu pats greit ataušdamas. O jei šildytuvas kombinuotas (elektra ir vanduo), tai su elektra pradedame šildyti visą sistemą. Dažniausiai naudojamas problemos sprendimas – mechaninė sklendė vamzdyje tarp katilo ir vandens šildytuvo. Bet labai nepatogu, nes užkūrus katilą ir jam užkaitus reikia šį kraną atsukt, katilui gęstant – vėl užsukt. Kitas galimas sprendimas – dėti atbulinį vožtuvą. Bet, jei šis vožtuvas yra plunksninis, jis nepakankamai užsidaro ir vanduo šildytuve vistiek ataušta, o jei vožtuvas spyruoklinis, reikia statyti papildomą siurblį, nes savaiminis vandens srautas nepajėgia jo atidaryti.
Šiame valdiklije įdiegta boilerio valdymo funkcija. Tiksliau valdome elektrinį vožtuvą arba cirkuliacinį siurblį tarp katilo ir boilerio.

Jei temperatūra katile didesne už boilerio – vožtuvas atidaromas ir leidžiama vandeniui iš katilo patekti i boilerį. Jei atvirkščiai (pav. vėstant katilui) – vožtuvas uždaromas, taip sukliudant savaiminei cirkuliacijai, kai katilas pradeda aušinti boilerį. Taipogi yra įvesta boilerio sąlyga - pagal laiką ar datą, ar kokią nors temperatūrą (kaip fantazija leis :) ) galim apriboti boilerio šildymą. Pavyzdžiui leist jį šildyt tik dieną. Arba tik antradieniais. Arba tik jei katilo temperatūra daugiau už užduotą. Kadangi paprastai boileriai jungiami į pirmąjį (mažąjį) katilo ratą, kur vandens temperatūra siekia 90 laipsnių, galima per meniu apriboti maksimalią boilerio temperatūrą – ją pasiekus vožtuvas uždaromas, taip apsaugomos rankos nuo nuplikinimo. Jei katilo išėjime temperatūra viršija boilerio daviklio temperatūrą per 0,5 laipsnio, boilerio valdymo išėjimas įjungiamas. Kai katilo temperatūra nukrenta žemiau už boilerio temperatūrą per 0,5 laipsnio, šis išėjimas išjungiamas. Temperatūrų skirtumą (0.5) galima pasikeisti per meniu

 

Aukštyn ^

9. Katilo ventiliatorius9

Tokių katilų, kaip ATMOS, turėtojams skirta dar viena funkcija – katilo ventiliatoriaus valdymas. Šiek tiek smulkiau apie ATMOS katilą. Katilas turi pora rankenėlių: apatinę ir viršutinę ribas. Apatinės ribos reguliatorius matuoja temperatūrą kamine ir, jei pastaroji žemesnė už nurodytą ant rankenėles, išjungia ventiliatorių. Kita rankenėlė – viršutinė riba, matuojama vandens temperatūra katilo išėjime. Kai pastaroji viršija nurodytą ant rankenėlės, ventiliatorius išsijungia. Katilo užkūrimo metu reikia persukti apatinės ribos rankeną iki padėties, kol pasileidžia ventiliatoriai. Tada kuriame katilą. Katilui užkaitus jis dirba pagal viršutinės ribos termostatą. Nepatogumas tas, kad, jei paliksim apatinės ribos nustatymą užkūrimo padėtyje, katilui užgesus, ventiliatorius dirbs pastoviai. Įkaitus katilui reikia apatinės ribos rankenėlę perstatyti į maždaug 60 laipsnių padėtį.

Dabar apie katilo ventiliatoriaus valdymo funkciją valdiklije. Prie valdiklio jungiame esamą gamyklinį 220V katilo įvadą.

Apatinės temperatūros rankenėlę statome į užkūrimo padėtį (sukame į kaire iki galo), o viršutinės temperatūros rankenėlę statome ties 90 laipsnių riba. Eksploatuojant katilą rankenėlių daugiau niekada nebeliečiame.

Valdiklis turi tris ventiliatoriaus valdymo režimus: užkūrimo, darbinis režimas, kurstymas. Kai katilas ataušęs, klaviatūroje palaikome nuspaustą klavišą dešinėn, taip įjungiame užkūrimo režimą. Jei palaikyt nuspausta kairėn, užkūrimo režimas išjungiamas. Kai katilas pasiekia menių užduotą „išsijungimo temperatūrą“, pereinama į darbinį režimą. Darbiniame režime, kai katilo išėjimo temperatūra žemesnė už apatinę ventiliatoriaus temperatūrą, ventiliatorius dirba pastoviai. Pakilus temperatūrai virš šios ribos, ventiliatorius pereina dirbt pulsuojančiu režimu. Pulsacijos periodą galima užduot per meniu. Kai katilo temperatūra viršija viršutinę ventiliatoriaus temperatūrą, ventiliatorius išjungiamas. Norėdami užkaitusi katilą pakurstyti, jei reikia vėl spaudžiame dešinėn. Taip priverstinai įjungiame (jei katilas su ištraukiančiu ventiliatoriumi) arba išjungiame (jei katilas su paduodančiu orą ventiliatoriumi) katilo ventiliatorių. Kurstymo režimas išsijungs automatiškai po meniu užduoto sekundžių laiko arba galima jį išjungti klavišu kairėn. Katilui užgesus, kai išėjimo temperatūra nukrenta žemiau užduotos išsijungimo temperatūros, ventiliatorius išjungiamas automatiškai.

Aukštyn ^

10. Ladomatas10

Termoreguliacinis įrenginys Ladomat 21 (arba kitų gamintojų analogiškos paskirties įrenginys) skirtas ATMOS ir kitų kieto kuro katilų aptarnavimui, kai šildymo sistemoje naudojama akumuliacinė talpa. Katilų gamintojai dažnai rekomenduoja tokį įrenginį naudoti netgi nesant akumuliacinių talpų, kadangi jis uztikrina minimalią katilo grįžtamąją temperatūrą. Dažnai netgi skiriasi katilų garantinis laikas, jei sistema sumontuota su ladomatu ar be jo.

Ladomatas - specializuotas akumuliacinės talpos pakrovimo mazgas, sudarytas iš trieigio termostato, cirkuliacinio siurblio bei avarinio vožtuvo. Valdiklyje ladomato valdymas realizuotas kaip specializuota funkcija. Ladomato siurblys jungiamas prie bet kurio laisvo išėjimo.

Stebint sistemų su Ladomat 21 ar analogišku įrenginiu darbą, pastebėtas vienas jo didelis trūkumas: jei jo siurblys dirba ne maksimalia galia, per apačioje esantį avarinį gravitacinį vožtuvą praeina dalis šalto vandens iš sistemos, ko pasekoje į katilą papuola šaltesnis, negu priklauso, vanduo ir įrenginys neatlieka savo pagrindinės funkcijos. Su mechaniniais ant jo esančiais termometrais tą pastebėti sunku, bet su elektroniniais davikliais tai matosi puikiai. Galimi du sprendimai: užblokuoti apsauginį gravitacinį vožtuvą (nerekomenduotina, nes, prapuolus elektrai, būtent per jį savitaka pradeda tekėt vanduo į akumuliacines talpas ir aušina katilą) arba padidint siurblio galią iki maksimalios, susitaikant su padidėjusiomis elektros išlaidomis.

Idealiausia Ladomat`o siurblį valdyti pagal kamino temperatūrą: kai pastaroji viršija užduotą per menių 80...120 laipsnių ribą, jis įjungiamas, o nukritus žemiau - išjungiamas. Jei valdiklyje nera kamino daviklio, ladomatą paleidžiame katilo išėjimui pasiekus 60...70 laipsnių ribą.

Per keletą metų buvo pastebėtas dar  vienas Ladomat`o neatitikimas specifikacijai: pase nurodoma Ladomat`o palaikoma įėjimo temperatūra, priklausomai nuo kapsulės 62, 72, 78, 83 laipsniai. Jei perkame 72 laipsnių Ladomat`ą, jame viduje įmontuota  72 laipsnių kapsulė, o antroji, supakuota kaip atsarginė, idedama aukštesnės temperatūros, šiuo atveju  78. Bet specifikuojama kapsulės temperatūra yra prie pilnai atidarytos padėties, o atsidarinėti ji pradeda maždaug 10 laipsnių žemiau. Tad realiai, nors ir rašoma 72, palaikoma ~62 laipsnius. Tad nepirkite Ladomat`o su žema temperatūra, geriau iš karto imti su didesne, nes atskirai perkama kapsulė yra brangi

Aukštyn ^

11. Saulės kolektorius11

Jei kolektoriuje temperatūra aukštesnė už temperatūrą saulės boileryje,  paleidžiamas siurblys. Boilerio temperatūrai esant didesnei už kolektoriaus, vožtuvas arba siurblys išjungiamas, kad neataušint vandens boileryje. Jei saulės sistemoje naudojamas atskiras boileris, vienas iš valdiklio išėjimų gali perjungti iš kurio boilerio tiekti karštą vandenį (įjungiamas tas, kurio temperatūra aukštesnė). Jei saulės kolektoriaus nenaudojame, funkciją išjungiame. Saulės kolektoriaus siurblį galima jungti prie bet kurio laisvo valdiklio išėjimo

Valdiklyje naudojamas alternatyvus siurblio valdymo algoritmas: matuojama temperatūra saulės boileryje (rekomenduojama daviklio vieta - boilerio apačioje) ir saulės kolektoriuje. Iki temperatūrų skirtumas tarp šių daviklių mažesnis už užduotą menių - siurblys stovi, jei didesnis už kitą menių nustatytą ribą - siurblys sukamas pastoviai, o tarp šių ribų - siurblys pulsuoja (kuo temperatūrų skirtumas arčiau viršutinės ribos, tuo ilgiau siurblys sukasi ir trumpiau stovi).

Aukštyn ^

12. Akumuliacinė talpa12

Akumuliacinė talpa skirta katilo šilumos pertekliui sukaupti didelio tūrio vandens talpoje. Katilui atvėsus, į šildymo sistemą karštas vanduo tiekiamas iš akumuliacinės talpos. Paprastai talpos dydis būna nuo 500 iki 2000 litrų. Skaičiuojama, kad 1 litrą sušildyti vienu laipsniu sunaudojama 1,2 vatvalandės energijos. Tiek pat energijos jis ir atiduoda. Tarkim, turim 1000 litru talpą. Ją užkaitinam iki 80 laipsnių temperatūros. Į kolektorių tiekiame 35 laipsnių vandenį. Iš talpos šildymui naudojamo vandens ataušimas yra 45 laipsniai (80 - 35). 45*1000*1.2 gauname, kad, jau užgesus katilui, akumuliacinė talpa atidavė 54 kWh energijos. O jei leisim talpą iškraut iki 28 laipsnių, tai sukauptos energijos kiekis dar didesnis. Prie 28 laipsnių šildymas jau nebebus pilnavertis, bet vis tiek radiatoriai dar truputi šildys. Suprantama, ta energija iš niekur talpoje neatsirado, ją reikėjo sukaupti deginant kurą katile. Bet yra keli svarbūs pliusai - talpą užkrauname (sušildome) būdami namuose, išvykdami galime dar pakurstyti katilą, o jam sudegus šildymas dar veiks iš talpos. Jei katilas dega 10 valandų, iš talpos sistema dirba dar 7 valandas, sumoje gausime 17 valandų šildymo laiką. Žinoma, pirma pakura, kai akumuliacinė talpa šalta, sudegs per kokias 3...4 valandas. Kitas teigiamas talpos panaudojimo aspektas, tai kad katilas visą laiką dirba maksimaliu galingumu, kada jo naudingumo koeficientas yra maksimalus (įšilus sistemai ir namams sumažėja pareikalaujamos energijos kiekis iš katilo, katilas prisigesina, bet kuras vis tiek smilksta). Labiausiai sistemų su akumuliacine talpa patogumas pasijaučia lauke esant 0...10 laipsniu temperatūroms, kai šildyti reikia minimaliai, o kieto kuro katilai negali tiek sumažinti savo galios. Dujų generaciniai katilai galią sumažina iki 17%, tuo tarpu paprasti, negeneraciniai, katilai galią pajėgūs susimažinti tik iki 65% nuo nominalios. Tad tenka kaitint patalpas, po to daryt ilgesne pauzę tarp kūrenimų, ko pasėkoje dideli temperatūrų svyravimai patalpose. Su akumuliacine talpa katilas visą energiją atiduoda į talpą, o po to iš jos energiją perduodame į šildymo sistemą, kolektoriuje palaikydami pažemintą temperatūrą (naudojant valdiklį ir automatinę pavarą, pagal lauko temperatūrą kolektoriaus temperatūra pažeminama automatiškai).
Akumuliacinei talpai valdyti papildomai jungiamas elektrinis termovožtuvas. Valdiklis leidžia junti iki trijų akumuliacinių talpų per atskirus termovožtuvus.

Naudojant akumuliacinės funkciją, pasikeičia ir trišakio vožtuvo, kolektorių elektrinių vožtuvų bei cirkuliacinių siurblių darbas. Sistema dirba dviem režimais: talpos pakrovimo bei talpos iškrovimo.

Jei naudojamas kamino daviklis, Įkrovos metu vožtuvas atidaromas kai kamino temperatūra viršija užduotą menių (paprastai 80...120 laipsnių), jei kamino daviklio nėra - įkrovos metu vožtuvas atidaromas, kai katilo išėjime daugiau už užduotą krovos temperatūrą (optimaliausia 80 laipsnių). Iškrovimo metu vožtuvas atidaromas, kai katilo grįžtamoji temperatūra žemesnė už „minimalią iškrovimo temperatūrą“ (optimaliausia 62 laipsniai). Priklausomai nuo pasirinkimo meniu, iškrova vykdoma kol talpos viršutinio daviklio temperatūra nukrenta iki 28 laipsnių.

Algoritmas pagal kamino daviklį turi papildomą privalumą: baigus degti pakurai, nukrenta kamino temperatūra iki duotosios ribos (paprastai 80...120 laipsnių), išjungiamas "pakrovimo" režimas ir vožtuvai į akumuliacines uždaromi. Bet sistema (siurbliai, pavaros ir kita) lieka dirbti. KAdangi pagal kamino temperatūra stabdomas ir ladomatas, cirkuliaciniai kolektorių siurbliai per avarinį ladomato vožtuvą lengvai traukia vandenį iš katilo ir sistemą šildo sukauptos katile energijos sąskaita. Kaip parodė praktika, šis pereinamas metas trunka iki poros valandų, atitinkamai tiek pailgėja sistemos darbas iš to pačio kuro kiekio. Kai katilo išėjimo teperatūra nukrenta iki užduotos pavaros palaikymo temperatūros, sistema pereina į "iškrovimo" režimą ir atidaro elektrinius ventilius į akumuliacines.

Jei naudojame daugiau nei vieną talpą ir jos pajungtos per atskirus elektrinius vožtuvus, galima naudoti "kaskadinimo" režimą. Kaskadinimas leidžia trumpiau kūrenant pasiekti didesnes talpų temperatūras. Tokiu atveju pakrovimo metu atidaroma tik viena akumuliacinė talpa,  kai jos apatinis daviklis pasiekia 65 laipsnių temperatūrą, atidaroma sekanti talpa, šios apatiniam davikliui sušilus iki 65 - atidaroma sekanti. Pirmosios paliekamos atidarytos, kad jas pabaigt pakraut. Pakrovimo metu pirma kraunama talpa su aukštesniu numeriu. Iškrovimo metu atvirkščiai - pirma iškraunama talpa su žemesniu numeriu. Viršutinio talpos daviklio temperatūrai pasiekus  pavaros palaikymo temperatūrą, vožtuvas į ją uždaromas, ir atidaroma sekanti talpa. Kai visų talpų temepratūros nukrenta iki pavaros palaikymo temperatūros, atidaromi visų talpų vožtuvai ir pabaigiamas jų iškrovimas.

 

 

Aukštyn ^

13. Apšvietimo valdymas13

Valdiklį galime naudoti ir eksterjero ir interjero apšvietimo valdymui. Apšvietimo įjungimo ir išjungimo laikas skaičiuojamas automatiškai pagal datą . Tiek saulės tekėjimo, tiek ir leidimosi laikas nuo žiemos iki vasaros kinta 5 valandomis. Pav. sausio 1d. Saule teka 8:42 (žiemos laiku), tuo tarpu birželio 23d. teka 4:42 (vasaros laiku). „Nulinis“ atskaitos taškas yra oficialus astronominis saulės tekėjimo ir leidimosi laikas Lietuvoje. Kad nereiktų įvedinėt savo geografinių koordinačių ir kadangi Lietuvos mastu šie laikai nedaug skiriasi, imtas vidurio Lietuvos laikas. Paklaida metų bėgyje galima iki keliolikos minučių.
Galima naudoti papildomas sąlygas apšvietimo įjungimui/išjungimui (pav. naktį nuo vidurnakčio iki šeštos ryto apšvietimą išjungt). Taipogi savo nuožiūra paankstint arba pavėlint įjungimo ir išjungimo laiką iki 2 valandų nuo astronominio.

Pastaba: valdiklio išėjimai skirti valdyti iki 2A apkrovas, jei reikia pajungti galingesnius šviestuvus, reikia statyti papildomą rėlę

Aukštyn ^

14. Skysto kuro degiklis14

Nemažai vartotojų kieto kuro katilus persidarinėja dirbt su skystu kuru (dizelinu, alyva, tepalais). Kuras purškiamas kartu su oru ventiliatoriaus pagalba. Valdiklis gali valdyt skysto kuro įrangą, pagal vartotojo norą skirtingomis dienomis ar valandomis katile palaikydamas skirtinga temperatūrą.

Aukštyn ^

15. Patalpų kontūrų (kolektoriaus) valdymas15

Jei kolektoriuje naudojame elektrines termopavaras, joms valdyti yra papildomas meniu. Funkcijose pasirenkame punktą "Kolektorius", ten turime 16 nepriklausomų patalpų. Pasirenkame norimą išėjimą, prie kurio pajungta tos patalpos elektrinė termopavara. Nurodome, kaip šildoma patalpa - radijatoriais ar šildomomis grindimis. Jei pasirenkame "šildomos grindys", reguliavimas vyksta pagal betono temperatūros daviklį. Kai betono temperatūra nukrenta žemiau "apatinės įjungimo temperatūros", išėjimas aktyvuojamas. Kai betono temperatūra pakyla aukščiau "viršutinės išjungimo ribos" - išėjimas deaktyvuojamas. Kiekvienai patalpai individualiai galima nurodyti apatinę ir viršutinę temperatūras bei temperatūrų korekciją pagal lauką. Lauko korekcija analogiška PID valdymo temperatūros korekcijai - kai lauke šaltėja, užduota temperatūra didinama. Taipogi palaikymo temperatūr1 galima koreguot ir pagal vidinę pasirinkto daviklio temperatūrą ("koreaguojantis" daviklis nusirodo punkte "oro daviklis"). Pasirenkame "nulinę" oro temperatūrą, prie kurios palaikymo temperatūra nekoreaguojama. Jei patalpoje šalčiau - grindų temperatūra pakeliama tam, kad greičiau sušildytu patalpą, jei didesnė - mažinama. Tokiu būdu pasiekiamas optimalus patalpos šildymo greitis.

Jei pasirenkama "Radijatoriai", viskas vyksta analogiškai grindiniam, tik šiuo atveju palaikymas vyksta pagal oro daviklį, ir, žinoma, nebėra korekcijos pagal patalpos orą (grindiniam šildymui naudojasi iki dviejų daviklių, o radijatoriniame - tik vienas).

Taipogi kiekvienam kontūrui individualiai galima nurodyt minimalia katilo temperatūrą, žemiau kurios kontūro šildymas išjungiamas (kad leist katilui greičiau užkaist). Pasirenkame kur blokuojantis minimalios temperatūros daviklis - katilo išėjime ar kolektoriaus įėjime. Taipogi nurodome maksimalią avarinę katilo temperatūrą, virš kurios kontūro šildymas įjungiamas nepriklausomai ar tuo metu patalpa pasiekus užduotą temperatūrą. Tai avarinė sistemos būsena ir reikia kuo greičiau nuvesti šilumą nuo katilo. Jei kolektorius turi atskirą siurblį, galima nurodyti prie kurio išėjimo siurblys pajungtas. Jei nors viena tame kolektoriuje termopavara atidaroma - siurblys irgi paleidžiamas, jei visi uždaryti - siurblys irgi stabdomas.

Aukštyn ^

16. Galima komplektacija16

DIN (DIN1)

 

Tai pirmasis DIN serijos valdiklis

 

DIN2

Skiriasi nuo DIN tuo, kad turi du integruotus PT100 stiprintuvus, tad galima pajungti kamino ir aukštatemperatūrį saulės kolektoriaus daviklius. Prie DIN saulės kolektoriuje galima naudoti tik paprasta DS18B20 daviklį, matuojanti iki 127 laipsnių. Kitas skirtumas - DIN2 leidžia pajungti dvikrypčius išplėtimo modulius, tas labai aktualu norint naudoti grafini "antrąjį" displėjų. Su DIN toks displėjus leidžia tik stebėti, o su DIN2  - ir per nuotoli valdyti.

EX5

Jei nepakanka 12 išėjimų, esančiu ant paties valdiklio, papildomai galima pajungti viena ar daugiau išplėtimo modulių. Moduliai yra 5 ir 10 išėjimų

EX10

Valdiklis, sumontuotas į dėžę ir paruoštas instaliavimui

   

Aukštyn ^

17. Išplėtimo moduliai17

DIN serijos valdiklis savyje turi 12 išėjimų. Bet programinis aprūpinimas leidžia valdyti 32 išėjimus. Išplėtimo moduliai EX5 ir EX10 skirti padidinti DIN serijos valdiklio išėjimų skaičių (valdiklio programos versija turi būti ne žemesnė už 6.01). Taipogi jų pagalba galima pajungti nutolusius išėjimus. Prie valdiklio jungiami vytos poros kabeliu.

Specifikacija:

 

Valdomų kanalų (išėjimų) skaičius:

• EX5 - 5;
• EX10 - 10;

Išėjimo srovė – iki 2A;

Maitinimo įtampa - ~220V;

Sunaudojama galia – 1W;

Atstumas iki valdiklio:

• Naudojant vytos poros kabelį – iki 100m,
• Naudojant nevytą kabelį – 10m,
• Užsakant RS485 versiją ir jungiant vyta pora – 2000m;

Prie valdiklio galimų pajungti išplėtimo modulių kiekis:

• Standartinio RS232 interfeiso – 6,
• Užsakomo RS485 interfeiso – kiekis neribojamas (išlaikant linijos standartą);

Išplėtimo modulio pajungimas:

Prie kontrolerio jie jungiasi kaip ir papildomi displejai, konkrečiu atveju reikia vadovautis užrašais prie kontaktų. SER jungiamas prie SER (DIN2 - TX2) valdiklio išvado, GND - prie valdiklio masinio išvado, maitinimas, priklausomai nuo modifikacijos, gali būti +5V - jungiamas prie valdiklio +5V, arba +U (+12V) - prie valdiklio +U (+12V) išvado, jei "0" - jungiama į 220V "nulį". L - "fazinis" 220V įėjimas (ant dešimties išėjimų modulio du L kontaktai, kairys maitina 1... 5 išėjimus, dešinys - 6... 10).

Įėjimas yra elektriškai izoliuotas nuo likusios schemos per optopora ir prie valdiklio jungiamas vytos poros kabeliu :

+ jungiamas prie DIN serijos valdiklio SER kontakto,

- jungiamas prie valdiklio GND kontakto.

0 – 220V tinklo nulio kontaktas,

L – 220V tinklo fazinis kontaktas (kairys maitina patį išplėtimo modulį ir iš jo imama fazė į 1-5 kanalus, iš dešinio imama fazė į 6-10 kanalus),

1... 10 – išėjimai.

Modulio konfigūravimas

Išplėtimo moduliai gali dirbti nepriklausomai vienas nuo kito, bet kuris modulio  kanalas (išėjimas) gali veikti kaip bet kuris iš 32 valdiklio išėjimų. Nesvarbu, kad pirmi 12 išėjimų yra ant pačio valdiklio, ant išplėtėjo gali būti tie patys numeriai. Taipogi personaliai kiekvienam išvadui galima užstatyti inversiją. Išėjimų tvarką vartotojas taipogi gali pasirinkti laisvai, pav. 1 kanalas yra neinvertuotas 30 valdiklio išėjimas, 2 kanalas – 1 neinvertuotas valdiklio išėjimas, 3 kanalas – 1 invertuotas valdiklio išėjimas, ir t.t. Pastaba: keturšakio (trišakio) krano valdymas į išplėtimo modulį neperduodamas. Pavarų prie EX10 jungti negalima.
Jei EX10 30 sekundžių negauna valdymo komandų iš valdiklio arba duomenys ateina neteisingi, visi modulio išėjimai išjungiami (nepriklausomai nuo programuotos inversijos) ir, informuodami apie aliarmą, pradeda mirksėti visi modulio LED.
Gamyklinėje versijoje EX10 išėjimai programuoti nuo 13 iki 22 išėjimais be inversijos. Norėdami pasikeisti parametrus DIN valdiklyje einame į meniu – išėjimai – išplėtimo modulis, įeiname į kurį EX10 išėjimą norime keisti, ten mygtukais „kairėn“, „dešinėn“ keičiame inversiją, mygtukais „aukštyn“, „žemyn“ – išėjimo numerį. Paspaude „Enter“ nusiunčiame konfygūraciją į tuo metu prijungtą išplėtimo modulį. Informacija programuojama tik tame pasirinktame išėjime. Kadangi nėra gryžtamojo ryšio, nematome kas įprogramuota tame kanale, tad, vėl įėjus į atitinkamą meniu punktą, matysime pradinę informaciją. Jei reikia, visus 10 kanalų programuojame atskirai. Informacija apie išėjimų numerius saugoma išplėtimo modulyje, tad visus naudojamus modulius galima programuoti skirtingai.
Pastaba: Paspaudus „Enter“, konfigūracija įrašoma į visus pajungtus išplėtimo modulius, tad, jei naudojate kelis, programavimo metu pajungtą galima palikt tik tą, kuri reikia keisti!

Aukštyn ^

18. Meniu - nustatymai18

Globalūs režimai

Valdiklis turi 4 darbo režimus, leidžiančius operatyviai pakeisti programų ir kai kurių funkcijų darbo rinkinius. Tarkim, Jūs dažnai išvykstate į komandiruotes, kai nereikalingas pilnas šildymas. Galima perkonfigūruot tas pačias naudojamas programas, bet kad būtu paprasčiau - padaryti keli darbo režimai. Per "meniu" -"nustatymai" - "globalūs režimai" pasirenkame, kuris šiuo metu režimas aktyvus: galima pasirinkti kad galiotu konkretus režimas nuo 1 iki 3, arba auto režimas. Atitinkamai programose nurodomę, kokiuose režimuose duotoji programa galioja. Jei užduotas "auto", režimus keičia pacios programos. Prie bet kokio programos tipo nurodome išėjimo numerį G1...G3, kas atitinka 1...3 globalius režimus. Jei duotuoju momentu randama programa su tokiu nurodytu išėjimu - įjungiamas tas režimas. Jei nerandama - įjungiamas 4 režimas. Kiekvienoje programoje (suprantama, išskyrus programas, keičiančias režimus), taipogi prie siurbliu, kolektoriaus kontūrų bei PID, uždedame arba nuimame pliusiukus, apsprendžiančius ar duotoji programa/funkcija galioja konkrečiame režime.  Po numetimo į gamyklinius parametrus, nieko nekeičiant, programos galioja visuose režimuose. Perjungus režimą veiks tik tos programos ar funkcijos, kurių nustatymuose leistas būtent šis režimas. Režimus galima keisti ir per išorinių įėjimų kontaktus. Sutrumpinus D1 kontaktą į masę (gnd), įsijungia auto režimas, D2 – pirmas režimas, D3 – antras režimas, D4 – trečias režimas

Laiko nustatymas

Kontroleris turi savo laikrodį, kuris maitinamas CR-2032 baterija. Baterijos įtampą galima pasitikrinti „Meniu“ – „Parametrai“. Jei rodoma įtampa mažesnė už 2,9V, bateriją rekomenduojama pakeisti. Reikia nuimti apatini kontrolerio dangtį ir atsargiai išimti plokšte. Ten pamatysime bateriją. Baterijos keitimas atliekamas tik išjungus kontrolerio maitinimą. Po baterijos pakeitimo arba esant laiko paklaidai laikrodis nustatomas punkte „Meniu“ – "Nustatymai" - „Laiko nustatymas“. Savaitės diena nusistato automatiškai pagal datą.

Daviklių nustatymai

"Daviklių konstanta" skirta valdiklio adaptavimui prie ilgų kabelių iki daviklių. Valdiklis turi keturis išvadus, skirtus jungti daviklius. Reikia stengtis juos taip sujungti, kad ant kiekvieno kontūro gautūsi kuo trumpesni kabeliai. Bet, esant ilgesniam kabeliui , jei davikliai nerandami arba nuskaitomi nestabiliai – reikia didinti konstantą. Konstanta pasirenkama mažiausia, prie kurios davikliai skaitomi stabiliai.

Optinis modulis

"Optinis modulis" - jei naudojame optinį modulį arba adapteius per RS422 liniją, reikia įjungti šią opciją. Tokiu atveju trečias ir ketvirtas 1W prievadai tampa vienkrypčiais ir dirba duplekse. Pirmasis ir antrasis lieka kaip buve - dvikrypčiais. Jei opcija išjungta - visi keturi daviklių prievadai yra paprasti dvikrypčiai.

PT100 Nr.1

Jei naudojamas kamino daviklis - čia jį galime prisiskirti prie norimo rodyti numerio.

PT100 Nr.2

Analogiškai ankstesniam punktui, tik čia priskiriamas saules kolektoriaus daviklis.

Virtualus lauko:

Dėl tikslesnių lauko temperatūros parodymų rekomenduojama naudoti kelis lauko daviklius, statomus skirtingomis sąlygomis (rytuose ir vakaruose, šiaurėje ir pietuose), kad sumažinti aplinkos ir pastato įtaką temperatūros parodymams. Valdiklis pats atsirenka, kuris iš daviklių duoda teisingiausius parodymus. Noredami programose arba funkcijose naudoti jau paskaičiuotą temperatūrą, susikuriame virtualų lauko daviklį ir ji prisiskiriame prie norimo numerio.

Daviklių paieška

Prie valdiklio galima pajungti iki 64 temperatūros daviklių. Visi jie jungiasi lygiagrečiai trimis laidais: maitinimo minusas, maitinimo pliusas ir duomenų laidas. Yra keturi 1 wire kontaktai.

Pastaba: junkite daviklius atydžiai, nes sumaišius maitinimo poliarumą davikliai sugadinami nepataisomai ir visą laiką rodo 84 laipsnių temperatūrą.

Kiekvienas daviklis turi savo unikalų 64 bitų adresą. Daviklių paieškos punktas skirtas surasti esamus daviklius ir pagal adresus juos prisiskirti prie norimo numerio. Čia kaip televizijoje: kanalai erdvėje transliuojami ne iš eilės (pav. 23, 27, 49 ir t.t.), bet mes televizoriuje juos susidedame norima tvarka ir kanalus junginėjame pagal tą susidėtą tvarką. Vartotojas, naudodamasis valdikliu, operuoja priskirtais daviklių numeriais. Jei, padarius „Daviklių paieška“, trumpai pasirodo užrašas „daviklių nerasta“ ir grįžtama į pagrindinį meniu, kontroleris nepamatė prijungtų daviklių. Arba davikliai pajungti neteisingai, arba per ilgi laidai. Ilgų laidų kompensacijai yra numatyta „meniu“ – „nustatymai“ – „daviklių konstanta“. Kiekvienas iš 1W prievadų turi savo individualią konstantą. Padidiname konstantą dešimčia ir vėl padarome paiešką. Dar nerandant daviklių galima vėl padidinti konstantą. Jei kontroleris randa daviklius, matome toki vaizdą:

Čia: pradžioje esantis 3 rodo, kad dabar rodomas daviklis yra trečiajame 1W prievade (jei daviklis bus kitame, degs atitinkamas skaičius), dabar rodomo daviklio temperatūra 59,4 laipsnio, 14/40 - dabar rodomas keturioliktas iš keturiasdešimties rastų daviklių. M raidė rodo kad šis daviklis jau priskirtas. Paspaudus ENTER jį atskirtume. Jei prijungta daugiau daviklių negu rasta, galbūt keli pajungti neteisingai arba neteisinga konstanta. Antroje eilutėje pradžioje matome du simbolius - daviklio adreso galą, pabaigoje - pasirinkto kontrolerio kanalo numerį. Klavišais kairėn dešinėn pasirenkame reikiamą kontrolerio kanalo numerį, klavišais aukštyn žemyn išsirenkame norimą daviklį. Jei daviklis isigytas kartu su valdiklių, ant jo markeriu būna užrašyti tie paskutiniai adreso simboliai. Prieš montuodami, susirašome kuris numeris kur sumontuotas, taip lengvai galime pasirinkti norimą daviklį. Jei nežinome jo adreso ir daviklis nepaslėptas, jį galima pašildyti pirštais, jei po izoliacija, plaukų džiovinimo fenu galima pakaitinti vamzdį aplink daviklį. Žiūrime kurio daviklio temperatūra pradeda keistis, taip atsirandame reikiamą daviklį. Pasirinkę reikiama kanalą ir reikiamą daviklį, spaudžiame ENTER klavišą. Prie 14/40 atsiranda raide M, kas indikuoja, kad daviklis priskirtas prie pasirinkto kanalo. Jei daviklis prie kanalo priskirtas, kitą kartą paieškoje pasirinkus šio kanalo numerį matysime degančia raidę M. Norint kanalui priskirt kitą daviklį, reikia vėl paspausti ENTER , M užges, dabar galima pasirinkt kitą daviklį. Jei patogu, prie kontrolerio jungiame ne visus iškart, o po vieną daviklį, lengviau bus identifikuoti kuris daviklis yra kuris ir prisiskirti juos po vieną. Pavyzdžiui: Pajungiame katilo išėjimo daviklį, padarome paiešką. Randamas 1/1 daviklis. Katilo išėjimui pasirenkame 3 kanalą. Apatinėje eilutėje pasidarome „Priskirti No 3“, spaudžiame ENTER, atsiranda 1/1M. Tada katilo išėjimo daviklį atjungiame, o prisijungiame kolektoriaus daviklį, kuri norime priskirti 5 kanalui. Padarius paiešką matome rasta 1/1. Apatinėje eilutėje pasirenkame „Priskirti No 5“ ir spaudžiame ENTER . Pasirodys 1/1M. Pastaba: Jei pasirinksime 3 kanalą, prie jo nedegs M raidė, nes kontroleris nemato anksčiau priskirto daviklio. Pajungus abu daviklius ir padarius paiešką, M raidė bus ir prie 3, ir prie 5 kanalų. Pajungus naują daviklį ir padarius paiešką, naujai rasto nepriskirto daviklio numeris gali būti ne gale, o pradžioje arba viduryje. Bet pasirikus kanalą, kuriame daviklis jau priskirtas, matysime persistūmusį ir priskirto daviklio numerį. Valdiklis priskiria daviklius ne pagal jų prijungimo eiliškumą, o pagal fizinį adresą. Baigus daviklių priskyrimą, ekrane jau matome temperatūras iš priskirtų daviklių. Sugedus kuriam nors davikliui ir jį pakeitus, nereikia visų daviklių priskyrinėti iš naujo. Prisiskirti reiks tik pakeistą daviklį (padarius paiešką, prie to kanalo nedegs M raidė - reiškia paieška nemato ankščiau kanalui priskirto daviklio). Jei praeina 6 sekundės ir nieko nespaudžiam, parodomas einamojo daviklio serijinis numeris.

Šviesumas

Nustato valdiklio LCD foninio pašvietimo lygį.

Kontrastas

Nustato valdiklio LCD segmentų kontrastingumą.

Garsas

Įjungia/išjungia kontrolerio garsą. Taipogi galima nurodyti kad garsas veikia tik spaudant menių mygtukus.

Ekrano režimai

Kadangi į valdiklio LCD displėjų telpa nedaug informacijos, visa informacija suskirstyta ekranais. 16 ekranų skirti atvaizduoti 64 daviklių temperatūroms (po 4 temperatūras kiekviename lange), vienas langas skirtas laiko ir datos rodymui, trys - PID informacijos rodymui. Ekranai gali būti keičiami automatiškai arba rankomis. Keitimo metodai valdomi šiame meniu punkte. Jei atitinkamas ekranas nebus naudojamas, jame pasirenkame reikšmę "išjungta". Išjungti ekranai nebus rodomi nei automatiniame, nei rankiniame režime. Pastačius ekranams reikšmes "rankinis", atvaizdavimą galėsime keisti klavišais aukštyn žemyn .Jei norime kad ekranai keistųs automatiškai, prie atitinkamų ekranų nurodome jų atvaizdavimo laiką sekundėmis.

Pastaba: automatiniame režime bus atvaizduojami tik tie ekranai, kuriuose užduotas laikas. Jei nors viename bus nurodytas laikas sekundėmis, rankomis keisti negalėsime. Vienu metu gali būti tik arba rankinis, arba automatinis režimas. Rankiniame režime, jei funkcijos išjungtos arba davikliai nepriskirti, ekranai automatiškai nerodomi.

Kiti nustatymai:

• „Restarto laikas“ – valdiklis viena karta per parą gali automatiškai persikrauti. Nurodome kurią paros valandą vyks persikrovimas;
• „Skaitiklio apnulinimas“ – D1..D3 įėjimai gali būti naudojami kaip impulsų skaitiklis. Čia apnulinami skaitikliai;
• „Com greitis“ – kontroleris gali su kompiuteriu komunikuoti 9600 ... 115200 greičiais. Pasirenkame reikalingą;
• "Com protokolas" - tam tikroms aplikacijoms kompiuteryje gali reikti alternatyvaus protokolo. Įprastoms programoms naudojamas "Senas";
• "Kontrolerio adresas" - naudojamas su "nauju" com protokolu;
• "Režimai ant Dn" - ar leidžiame universaliems išvadams D1...D4 keisti globalius režimus;
• "Laiko korekcija" - jei laikrodis skuba arba atsilieka, galima užduoti kiek sekundžių pakoreguojama kas para. Laiko korekcija atliekama 10:01:30 laiku.

PIN menių

Galima užrakinti didelę nustatymų dalį, kai leidžiama pasižiūrėti, bet neleidžiama keisti. PIN menių sudaro trys punktai: PIN įvedimas, PIN naudojimas, PIN keitimas. Jei PIN įjungtas, jo keisti ir išjungti negalima. Einame į PIN įvedimą, Surenkame 6 ženklų esama PIN kodą (gamyklinis kodas 000000) ir spaudžiame "Enter". Dabar galime pakeisti PINą į naują ir/arba įjungti/išjungti jo naudojimą. Jei naudojimas įjungtas, dalis nustatymų bus užrakinti. Jei išjungtas, bus prieinami visi nustatymai.

Jei naudojamas PIN ir norime pakeisti užrakintus nustatymus, PIN nereikia išjunginėti. Įeiname į PIN menių, einame į PIN įvedimas, surenkame reikiamą kodą ir spaudžiame "Enter". Tada, paspaude "Menu", grįžtame į valdiklio meniu. Nustatymai jau bus atrakinti. Norėdami vėl aktyvuoti užraktą, išjungiame valdiklio maitinimą ir vėl jį įjungiame. Taipogi, jei naudojame automatini valdiklio persikrovimą, po perkrovimo nustatymai vėl užsirakins.

Daviklių klaidos

Jei, skaitant daviklius, dėl kokios nors priežasties daviklis retkarčiais nenuskaitomas, sunku pastebėti problemą, nes didžiają laiko dalį jis veikia korektiškai. Jei klaidos atsiranda retkarčiais, tai netrukdo sistemos darbui. Algoritmas nukenčia tik jei daviklis neatsiliepia 6 sekundes. Bet visi daviklių praradimai fiksuojami. Šiame punkte galime pažiūrėti visų daviklių klaidų statistiką. Statistika kaupiama nuo valdiklio įjungimo arba jo automatinio persikrovimo, idealiu atveju klaidų turi buti 0, klaidų skaitikliai skaičiuoja iki 255.

Aukštyn ^

19. Meniu - greiti nustatymai19

Greiti nustatymai skirti operatyviai pakeisti norimus parametrus:

• trieigio/ketureigio pavarų palaikymo temperatūrą,
• kolektoriaus kontūrų palaikymo temperatūrą,
• skysto kuro įpurškimo sistemos temperatūra,
• sisteminio parametro "katilas aktyvus" (naudojama esant įjungtai opcijai "reguliuoja iki galo"),
• akumuliacinės iškrovimo.

Greiti nustatymai prieinami vartotojui netgi jei like nustatymai užrakinti PINo pagalba.

Čia neuždavinejame jokių apsoliutinių parametrų, tiesiog pastumiame i norimą pusę reikiama paskaičiuotą temperatūrą. Pav. šiuo metu paskaičiuota PID palaikymo temperatūra (įvertinus lauko ir vidaus korekcijas) yra 45.5 laipsnio, greituose nustatymuose prie PID uždavus +2С pavara palaikys 47.5 temperatūrą. Tas pats ir su kolektoriaus kontūrais, pastumiamos abi ribos

Taip pat galima sustabdyti akumuliacinės talpos iškrovimą arba iškrovą atidėti. Atidėjimą išjungiame tame pačiame punkte arba per programas.

Aukštyn ^

20. Video pamoka - daviklių paieška20

Daviklių paieška

Aukštyn ^

21. Meniu - funkcijos - sistema21

Sisteminiai nustaymai - tokie, kurie naudojami ne konkrečioje funkcijoje, o bendri kelioms

Kol katilas nesikūrena, trišakio/keturšakio pavara aplamai nevaldoma (nėra prasmės padavinėt įtampą kai sistema statinėje būsenoje), taip pat nesukami siurbliai ir nevykdomi jokie kiti, susije su šildymu, algoritmai. Bet, kai vanduo katile užkaitintas, net vėstant katilui, prasminga išnaudoti šilumą iš jo iki paskutinio laipsnio. Užgesus liepsnai, katilas ataušta ne iš karto, o palaipsniui. Tam, kad išnaudoti šilumos likutį, ijungiama opcija "Katilui gestant sistema reguliuoja". Jei dėl kokių nors politinių, ekologinių ar religinių įsitikinimų nenotite to daryti, opciją išjungiate. Jei naudojama akumuliacinė talpa, ši opcija privalo būti įjungta.

• „Katilui gęstant PID...išjungiamas/reguliuoja“ – pasirenkame kaip turi dirbti sistema;
• "Gęstant reguliuoja iki" – nurodome, iki kokios temperatūros ataušta katilas kada jau pasiekiama "galas";
• "Lauko daviklio Nr. ..." - kelintas daviklis yra lauke;
• "Lauko daviklių naudjama ..." - kiek daviklių lauke. Jei daugiau negu vienas, jie turi būti priskirti sekantys. Pav., nurodome kad lauke trys davikliai, lauko daviklio numeris  trečias, tada lauko davikliais bus laikomi trečias, ketvirtas ir penktas;
• "1 katilo išėjimo daviklis" - kelintas daviklis katilo išėjime;
• "2 katilo išėjimo daviklis" - jei katilas turi dų išeinamus vamzdžius, čia nurodome antrojo išėjimo numerį. Jei naudojamas tik vienas išėjimas - nustatome "nenaudojamas" arba ta pati kaip ir pirmajame. Negalima nurodyti kito katilo išėjimo numerio dviejų katilų sistemoje, nes sistema skaičiuoja parametrus iš abiejų ir nevertina kad jie skirtinguose katiluose, kuriu vienas gali būti šaltas;
• "Keturšakio įėjimo daviklio numeris" - kuris daviklis katilo įėjime;
• "Vonios grindys","Virtuvės grindys", "Holo grindys", "Miegamasis", "Svetainė", "Vaikų kambarys", "Rusys" - informacija papildomiems displėjams kur stovi kuris daviklis. Jei nenaudojama - nustatome "nenaudojamas";
• "Slegio parodymai" - jei turime slėgio daviklį, prijungta prie ADC įėjimo, nurodome ką tas daviklis rodo. Informacija skirta antrąjam displėjui. 

 

Aukštyn ^

22. Meniu - funkcijos - programos22

Kontroleris turi du darbinių funkcijų realizavimo metodus: specializuotas funkcijas Meniu“ -„ Funkcijos“ punkte ir universalias funkcijas Meniu“ - „ Funkcijos“ - „Programos“ punkte. Vartotojas gali susidaryti 80 skirtingų programų.

Programos - labai lankstus ir galingas daugiafunkcinis įrankis, leidžiantis realizuoti beveik bet kokią užduotį. Programas galima kombinuoti su funkcijomis per pastarūjų sąlygas. Kombinuojant kelias programas pagal laiką ir datą galima sukurti automatinius rinkinius pavarų, kolektoriaus ar skysto kuro įpurškimo sistemos palaikymo temperatūroms keisti.

Pagal paskirtį programas galima suskirstiti į šiuos tipus:

• Šildymas - išėjimas įjungiamas nukritus daviklio temperatūrai (dažniausiai naudojamas šildymo sistemose);
• Šaldymas - išėjimas įjungiamas  temperatūrai viršijus užduotąją (dažniausiai naudojamas šaldymo sistemose);
• Be termokontrolės (tik laikas/data) - išėjimas valdomas pagal laiką/datą;
• Tik garso signalas - nenaudojamas joks išėjimas, paduodamas tik garsas per valdiklio vidini garsiakalbiuką;
• PID1...PID3 palaikymo temperatūra - būtent čia užduodame palaikymo temperatūrą pavaroms;
• Kuro įpurškimas - čia galima pakeisti skysto kuro įpurškimo sistemos palaikymo temperatūrą;
• 1...16 kolektoriaus temperatūra - čia galima pakeisti kolektoriaus funkcijose užduotas temperatūras;
• 1...16 kolektoriaus >0< temperatūra - jose pakeičiamas kolektoriaus funkcijose užduotas "nulinis" vidaus korekcijos taškas;
• PID1...PID3 >0< temperatūra - jose pakeičiamas PID funkcijose užduotas "nulinis" vidaus korekcijos taškas;
• Akumuliacinės paleidimas - jei rankomis atidedama akumuliacinės talpos iškrova, ši programa gali paleisti iškrovimą;

 

 Įėjus į Meniu“ - „Funkcijos“ - „Programos“ klavišais "Aukštyn", "Žemyn" pasirenkame programos numerį. Spausdami "ENTER" įeiname į reikiamą progamą.

• "Įjungta/išjungta" - įjungiame ar išjungiame programą;
• "Programos paskirtis" - pasirenkame norimą programos tipą (iš išvardytų aukščiau);

Kitų punktų buvimas priklauso nuo pasirinktos paskirties:

• "Daviklis" - daviklio, pagal kurį vykdoma programa, numeris;
• "Programos išėjimas" - kurį išėjimą valdo ši programa. Jei nurodytas 1...32 išėjimas, programa tiesiogiai veikia pasirinktą fizinį išėjimą. Jei pasirenkame G1...G3 - programa perjungia atitinkama globalų režimą (kad leisti programoms junginėti globalius išėjimus turi būti įjungtas AUTO Meniu - Nustatymai - Globalūs režimai).
• "Viršutinė temperatūra" - viršutinė gisterezės riba;
• "Apatinė temperatūra" - apatinė gisterezės riba; 
• "1 (2, 3, 4) globaliame režime +/-" - jei naudojame globalius išėjimus, nurodome, kuriuose režimuose programai leista dirbti. Nenaudojant  globalių - ant visu statome pliusus;
• "Aktyvumo režimas" - čia galime pasirinkti programos darbo logiką. Galimi du pasirinkimai: ARBA bei IR. Šie režimai leidžia kombinuoti keletą programų tam pačiam išėjimui valdyti. Kontroleris programas skaito nuo žemiausio numerio didėjančia tvarka. Jei keliose programose randamas tas pats išėjimo numeris, programos apjungiamos atitinkamai užduotoms sąlygoms ARBA bei IR. SVARBU: keliose programose naudojant tą pati išėjimą programoje žemiausiu numeri privalo būti logika ARBA. Jei išėjimas valdomas vienintelės programos, taipogi joje privalo būti ARBA. Logikos veikimas: Jei keliose programose nurodytas režimas ARBA, išėjimas bus aktyvuotas nors vienai programai tenkinant sąlygą. Jei programose užduota logika IR (išskyrus programą su žemiausiu numeriu), išėjimas aktyvuosis tik jei visose programos bus aktyvios.

     Pastaba: logika galioja tik šildymo, šaldymo ir pagal laiką tipo programoms. PID, kolektoriaus ir nulinių taškų užavimo tipo programose, jei vienu metu aktyvios kelios tos pačios paskirties programos, galioja ta, kurios numeris aukščiausias;

• "DIngus davikliui..." - kaip turi egtis išėjimas, jei prapuola temperatūra iš naudojamo daviklio. Galimi pasirinkimai - išėjimas priverstinai išjungiamas arba priverstinai įjungiamas;
• "Periodiškumas..." -  kai periodiškumas išjungtas, programa bus vykdoma be laiko kontrolės. Galime pasirinkti periodiškumą savaitės dienomis, mėnesio dienomis arba mėnesiais. Periodiškumas patogus, nes galima skirtingu paros laiku ir/arba skirtingomis dienomis užduoti skirtingas temperatūras.
• "Pradžios laikas" - jei periodiškumas įjungtas, šiuo laiku programa aktyvuojama pasirinktomis dienomis;
• "Pabaigos laikas" - jei periodiškumas įjungtas, šiuo laiku programa deaktyvuojama pasirinktomis dienomis;
• "Galioja.." - priklausomai nuo pasirinkto periodiškumo, pasirenkame norimas savaitės ar mėnesio dienas arba mėnesius, įjungiame/išjungiame uždėdami pliusą prie norimos dienos;

 

Keletas programų pavyzdžių:

• 1 pavyzdys. Tarkime, kad katilo išėjimo daviklis yra Nr.3, vonios grindų daviklis Nr.1, vonios grindų atidarantis vožtuvas arba siurblys prijungtas prie išėjimo Nr.1. Norime, kad vonios grindyse būtu palaikoma temperatūra apie 30 laipsnių, bet grindys nebūtų šildomos, jei katile temperatūra žemesnė už 60 laipsnių.

Tokiai funkcijai mums reiks dviejų programų. Tarkim programos 10 ir 11.

10 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, išėjimas:1 , Tipas: šildymas, daviklis Nr. 1, L: 29,5C, H: 30,0C, ARBA, periodo nėra;

11 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, išėjimas:1 , Tipas: šaldymas, daviklis Nr. 3, L: 59,5C, H: 60,0C, IR, periodo nėra; Atkreipkime dėmesį, kad pirmoji programa naudoja sąlygą ARBA, o antroji IR. Cirkuliacinis siurblys bus paleistas tik tuo atveju, jei bus tenkinamos abi sąlygos (1 grindų daviklis rodo mažiau už 30 laipsnių ir katilas užkaitęs daugiau negu 60 laipsnių).

 

• 2 pavyzdys. Tarkime, kad katilo išėjimo daviklis yra Nr.3, kambario temperatūros daviklis Nr. 5, kolektoriaus vožtuvas prijungtas prie 2 kontrolerio išėjimo, naudojama NC tipo elektrinė termogalva (NC – Normal Close, nesant paduotai įtampai galva laiko uždarytą kolektoriaus išėjimą). Darbo dienomis darbo laiku norime kambaryje palaikyti pažemintą 18 laipsnių temperatūra, o savaitgaliais ir darbo dienų vakarais – komfortiškesnę 22 laipsnių temperatūra. Taipogi norime, kad radiatoriai būtu šildomi tik kai katilo temperatūra aukštesnė už 60 laipsnių. Šiai užduočiai reiks keturių programų, tarkim pasirenkame 12, 13, 14 ir 15 programas.

12 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, starto laikas 7:00:00, stop laikas 16:00:00, išėjimas:2 , Tipas: šildymas, daviklis Nr. 8, L: 17,8C, H: 18,0C, ARBA, periodas savaitės dienomis, pliusiukai sudėti ant dienų nuo pirmadienio iki penktadienio;

13 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, starto laikas 16:00:00, stop laikas 7:00:00, išėjimas:2 , Tipas: šildymas, daviklis Nr. 8, L: 21,8C, H: 22,0C, ARBA, periodas savaitės dienomis, pliusiukai sudėti ant dienų nuo pirmadienio iki penktadienio;

14 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, starto laikas 0:00:00, stop laikas 0:00:00, išėjimas:2 , Tipas: šildymas, daviklis Nr. 8, L: 21,8C, H: 22,0C, ARBA, periodas savaitės dienomis, pliusiukai sudėti ant šeštadienio ir sekmadienio;

15 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, išėjimas:8 , Tipas: šaldymas, daviklis Nr. 3, L: 59,5C, H: 60,0C, IR, periodo nėra;

Pirmose trijose programose veikia logika ARBA, kuri pabaigoje sumuojasi per IR su katilo temperatūros sąlyga.

Pastaba: čia pateikti programų pavyzdžiai. Patogiau grindų ir radiatorių temperatūras valdyt per specialiai tam skirtą funkciją, o čia užsiduoti tik palaikomas temperatūras.

 

• Pavyzdys, kai programomis užduodame PID darbo temperatūrą:

Norime, kad darbo dienomis ne darbo laiku ir savaitgaliais kolektoriuje būtu palaikoma 45 laipsnių temperatūra, o darbo laiku – sumažinta iki 40 laipsnių. Kadangi galioja aukščiausiu numeriu esančioje aktyvioje programoje užduota temperatūra, šiai užduočiai pakanka dviejų programų, tarkime 49 ir 50.

49 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, užduota palaikymo temperatūra 45,0C, periodo nėra;

50 programą konfigūruojame taip: programa įjungta, starto laikas 8:00:00, stop laikas 17:00:00, užduota palaikymo temperatūra 40,0C, periodas savaitės dienomis, pliusiukai sudėti ant dienų nuo pirmadienio iki penktadienio;

Veikimo algoritmas toks: tikrindamas programas kontroleris pirmiausia randa visą laiką galiojančią palaikymo temperatūrą 45 laipsnius. Jei savaitgalis arba ne darbo laikas darbo dienomis, 50 programa negalioja ir niekas nepakeičia 49 programoje rastos temperatūros. Darbo dienomis darbo laiku įsigalioja 50 programa ir 45 laipsnių temperatūra pakeičiama į 40, kadangi galioja ta, kuri užduota aktyvioje programoje su aukštesniu numeriu.

Pastaba: Jei įjungtas pavaros valdymas, bet nerandama nei vienos galiojančios programos su PID, nekoreguota palaikymo temperatūra bus 40 laipsnių.

Jei nerandama programų su užduotomis kolektroių palaikymo arba nulinių taškų temperatūromis, naudojama ta, kuri nurodyta kolektoriaus funkcijoje.

Aukštyn ^

23. Meniu - funkcijos - PID23

Valdiklis gali valdyti iki trijų keturšakio (trišakio) krano pavarų. Naudojamos bet kokios 220V pavaros, jungiamos trimis laidais (bendras, uždarymas ir atidarymas).

Pirmoji pavara, jungiama prie 1 ir 2 kontrolerio išėjimų, skirta valdyt pagrindinį keturšakį (trišakį). Antroji pavara jungiama prie 7 ir 8 kontrolerio išėjimų, tečioji - prie 11 ir 12 kontaktų. Prie žemesnio išvado numerio jungiasi pavarą atidarantis laidas, prie sekančio – uždarantis. Jei pavaros funkcija išjunkta, atitinkami išvadai naudotini kitoms funkcijoms. Visi nustatymai kiekvienai pavarai nepriklausomi. Pavaros uždarymo ir atidarymo greičiai programuojasi per menu. Pagrindinis temperatūros daviklis pavaros algoritme yra kolektoriaus (ketureigio ar trieigio išėjime į kolektorių). Pavara, sukiodama kraną, stengiasi palaikyti užduotą temperatūrą. Jei jį žemesnė, pavara atidarinėja kraną didindama srautą iš katilo. Ir atvirkščiai. Skirtingomis dienomis ar skirtingu laiku galima susiprogramuoti skirtingą temperatūrą. Taipogi temperatūra gali automatiškai koreguotis nuo lauko temperatūros kitimo bei nuo pasirinktos vidinės patalpos temperatūros. Namo aušimas tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros, tad, lauko orui šaltėjant, automatika padidina kolektoriaus temperatūra ir taip subalansuojami patalpų aušimo ir šilimo greičiai. Jei katilas ilgiau nesikūreno ir patalpos labiau pravėso, vidinės temperatūros korekcija padeda greičiau įšilt patalpai, po to automatiškai kolektoriaus temperatūra sumažinama.

Pavaros valdyme dalyvauja daug daviklių. Kol katilas nesikūrena, pavara aplamai nevaldoma (nėra prasmės padavinėti įtampą, kai sistema statinėje būsenoje). Pavaros valdymui per meniu užduodamos minimali katilo temperatūra, iki kurios pavara uždarinėjama ir katile vandens cirkuliacija vyksta tik mažuoju ratu (jei katilo darbinė temperatūra 80...90 laipsnių, tai minimali racionalu kad būtu bent jau 70), bei avarinė katilo temperatūra. Esant šaltam ir pradėjus kaisti katilui pavara blokuota, jai valdymas nepaduodamas. Kai katilo temperatūra viršija blokavimo temperatūrą, pavara pradeda veikti užsidarymo režimu. Katilui pasiekus minimalią PID temperatūrą, pereinama prie automatinio reguliavimo režimo ir reguliavimas vyksta pagal keturšakio išėjimo temperatūros daviklį. Jei katilo temperatūra pasiekia užduotą avarinę ribą (atmos atveju 100 laipsnių), pavara pradedama atidarinėti, kad nuvesti karštą vandenį nuo katilo.

Pavaros konfigūravimas:

• "Pavaros išėjimo daviklio numeris" - kuris daviklis trieigio/ketureigio išėjime (kolektoriaus daviklis, kurio temperatūrą stengiamasi palaikyti);
• „Palaikymo riba“ – ribos, kuriose pavara nereguliuojama. Pav. jei užduota palaikymo temperatūra 40 laipsnių, o palaikymo riba +/- 1 laipsnis, tai normalia stabilizacijos temperatūra laikoma 39...41 laipsnis. Kai temperatūra krenta žemiau užduotos minus palaikymo riba (pavyzdyje 40 - 1 = 39 laipsniai), keturšakis pradedamas atidarinėti. Jei daugiau užduotos plius palaikymo (pavyzdyje 40 + 1 = 41 laipsnis), keturšakis pradedamas uždarinėti. Kai pasiekiama į ribas įeinanti temperatūra – pavara stabdoma;
• „PID atidarymo laikas“ bei „PID uždarymo laikas“. – užduodame pavaros reguliavimo greitį. Inercija skirtingose šildymo sistemose skirtinga, skirtingos ir pačios pavaros bei keturšakiai kranai, vieniems reikia pavarą sukt greičiau, kitur – lėčiau. Pavara sukama 1 sekunde, tada daroma šiame punkte užduota pauzė ir ciklas kartojasi. Su ESBE 240 sekundžių pavara ir ESBE ketureigiu optimalus pauzės laikas – 20 sekundžių.  Pastaba: jei pavara „persistengia“ ir per daug nusuka į priešingą pusę iki temperatūra keturšakio išėjime pasiekia užduotą, reikia mažinti greitį (didinti laiką šiuose punktuose);
• "Dinaminis greitis" - jei ijungtas, aukščiau esančiuose punktuose užduotas laikas, priklausomai nuo sąlygų, gali sumažėti;
• „Išorės temperatūra“ – nurodome ar lauko davikliai įtakoja užduotą palaikymo temperatūrą;
• „Išorės korekcija +xxxC per 10C“ – jei naudojama lauko daviklio korekcija užduotai palaikymo temperatūrai, xxx nurodo kiek palaikymo temperatūra keisis lauko temperatūrai pakitus dešimčia laipsnių. Nekoreguojanti lauko temperatūra yra +10 laipsnių (galima pasikeisti žemiau esančiame meniu punkte). Jei lauke tiek ir bus, palaikymo temperatūra nesikeis. Jei lauke bus šilčiau, palaikymo temperatūra mažės, jei lauke bus šalčiau – kils. Pav.: Užduota palaikymo temperatūra yra 40 laipsnių, korekcija – 2 laipsniai, lauke 20 laipsnių. Tada 20-10(nulinis atskaitos taškas) = 10 laipsnių. Per 10 laipsnių nurodyta kad koreguoti 2 laipsniais, tad palaikymo temperatūra bus 40-2= 38 laipsniai. Jei duotomis sąlygomis lauke bus -20 laipsnių, tai skirtumas nuo nulinio atskaitos taško bus 30 laipsnių, kas palaikymo temperatūra koreguoja 6 laipsniais, taigi palaikymo temperatūra jau bus 46 laipsniai;
• „Vidaus korekcija“ – nurodome ar kuris nors vidaus daviklis įtakoja užduotą palaikymo temperatūrą.
• „Vidaus korekcija +xxxC per 1C“ – xxx nurodo kiek palaikymo temperatūra keisis vidaus temperatūrai pakitus vienu laipsnių. Nekoreguojanti vidaus temperatūra yra +22 laipsnių (ją galime pasikeisti žemiau esančiame meniu punkte). Jei patalpoje tiek ir bus, palaikymo temperatūra nesikeis. Veikia analogiškai kaip ir lauko korekcija.
• "Vidaus daviklis" - jei įjungta vidaus korekcija, čia nurodome pagal kurį vidaus davikli daroma korekcija;
• "Vidaus >0< temperatūra" - "nulinis" vidaus korekcijos taškas; 
• "Blokuočių daviklio numeris" - pagal kurį daviklį veikia toliau esančios pavaros išjungimo ir atidarymo temperatūros. Paprastai nurodomas katilo išėjimo numeris, bet jei naudojama akumuliacinė talpa, nurodome ketureigio įėjimo daviklio numerį;
• „Pavaros išjungimo temperatūa“ – kai katilo išėjime mažiau negu užduota šiame punkte – keturšakio pavara blokuojama (kad ataušus katilui bereikalingai nesukinėtu);
• „Keturšakio atidarymo temperatūra“ – jei pavara neblokuota (dėl per mažos katilo temperatūros), bet jo temperatūra mažesne už nurodytą šiame punkte – keturšakis uždaromas. Taip leidžiame katilui greičiau pasiekt darbinę temperatūrą. Katilo temperatūrai viršijus čia nurodytą ribą – pereinama į pavaros reguliavimo režimą;
• „Avarinė atidarymo temperatūra“ – jei katilo temperatūra viršija užduotą avarinę temperatūrą – pavara priverstinai atidaroma, taip nuvedant šilumą nuo katilo į radiatorius;
• „Korekcija virš 95" – jei įjungtas šis parametras, katilo temperatūrai pakilus virš 95 laipsnių tiek kiek temperatūra viršija 95 pakeliama ir palaikoma temperatūra (pav. jei užduota palaikymas 40 laipsniu, o katilo išėjime 102 laipsniai, tai palaikymo temperatūra padidinama iki 47 laipsniu (40 + 102-95 )). Naudinga nuvedant perteklinę šilumą nuo katilo į radiatorius;
• "Ventiliatoriaus startas pavarą uždaro/neuždaro" – jei naudojama ventiliatoriaus valdymo funkcija, galima pasirinkti, kad, paspaudus ant kontrolerio mygtuką ir paleidus ventiliatorių katilo užkūrimo režimu, ar uždaryti pavara tuo pačiu leidžiant katilui greičiau užkaisti. Jei nenaudojama akumuliacinė talpa, rekomenduojama opcija įjungti.
• "1 (2, 3, 4) globaliame režime +/-" - jei naudojame globalius išėjimus, nurodome, kuriuose režimuose pavara dirba. Nenaudojant  globalių - ant visu statome pliusus;
• "Pavara stovi ant katilo įėjimo/išėjimo" - pavaros montavimo vieta, ar ant katilo išėinamojo ar ant paduodamojo vamzdžio;
• "Negaliojant režimui pavara stovi/uždaro/atidaro" - kaip elgtis pavarai, jei įjungtas režimas, kuriame užstatyta minusas (negalioja);
•  "Lauko >0< temperatūra"  - "nulinis" lauko korekcijos taškas; 
• "Antiatvėsimas" - jei įjungta ši opcija, o nurodyto vidaus daviklio temperatūra nukrenta žemiau už nurodytą vidaus korekcijos nulinę temperatūrą, palaikymo temperatūra pakeliama tiek laipsnių, kiek nurodyta žemiau esančiame punkte. Originali užduota palaikymo vertė sugražinama, kai vidaus daviklis sušyla dviem laipsniais daugiau už nulinę palaikymo temperatūra. Jei naudojame šia opciją, rekomenduojama išjungti vidaus korekciją;
• "Antiatvėsimo temperatūra" - kiek pakelti palaikymo temperatūra. Reguliuojasi nuo 3 iki 27 laipsnių trijų laipsnių žingsniu.

Pavaros palaikymo temperatūros užduodamos punkte "meniu" - "funkcijos" - "programos", pasirenkant programos tipą "PID1" ...."PID3".

Aukštyn ^

24. Meniu - funkcijos - cirkuliaciniai siurbliai24

Tris cirkuliacinius siurblius galima pajungti per specializuotas tam skirtas funkcijas. Visų siurblių valdymas analogiškas, bet darbiniai parametrai užduodami individualiai. Jei turime daugiau cirkuliacinių siurblių, likusius valdyti reikia per programas.

Katilui kaistant cirkuliaciniai siurbliai įjungiami ne iškarto, o pradedami junginėti periodiškai. Pradžioje trumpam sukteli, kad šiek tiek prastumt šaltą vandenį sistemoje, tada daro pauzę, vėl sukteli, vėl pauzė. Periodas 30 sekundžių. Kuo didesnė katilo temperatūra, tuo ilgiau sukamas siurblys ir daroma trumpesnė pauzė. Pasiekus užduotą temperatūrą, siurblys pradeda suktis pastoviai. Toks darbo algoritmas leidžia sumažint temperatūrinį smūgį, kai pasileidus siurbliui iš sistemos grįžęs didelis šalto vandens kiekis numuša katilo temperatūrą. Pulsuojantis režimas leidžia katilui greičiau įšilt iki darbinės temperatūros, taip padidindamas degimo ekonomiškumą ir prailgindamas katilo ilgaamžiškumą (esant žemai grįžtamajai temperatūrai ant katilo sienelių susidaro koroziją sukeliantis kondensato lašai). Tačiau, jei naudojame intelektualius siurblius (tokius kaip Alpha2), pulsacija  nereikalinga, tad viršutinę ir apatinę ribas nustatome tą paty skaičių.

Siurblių konfigūravimas:

• „Siurblio išėjimas Nr...“ – pasirenkame prie kurio valdiklio išėjimo pajungtas cirkuliacinis siurblys
• "Siurblys pagal.." - pagal kurį daviklį veikia siurblio algoritmas. Jei neturime akumuliacinių talpu - nurodome katilo išėjimą, jei turime - paprastai nurodomas trieigio įėjimo daviklis;
• „Apatinė pulsinė temperatūra“ – iki šios katilo temperatūros siurblys išjungtas;
• „Viršutinė pulsinė temperatūra“ – virš šios katilo temperatūros siurblys veikia pastoviai;
• „Pulsavimo lygis viršuje xx%“ – kai katilo temperatūra tarp apatinės ir viršutinės ribų, siurblys dirba pulsiniame režime: šiek tiek prastumia vandenį per šildymo kontūrus, daro pauzę, vėl prastumia. Ties apatine pulsine riba siurblio įsijungimo laikas mažiausias, kylant temperatūrai jis proporcingai didėja, prie viršutinės pulsinės ribos sukimo laikas sudaro šiame punkte užduotą procentinį laiką nuo periodo;
• „Sąlyga“ – jei nenaudojama, pasirinktas išėjimas valdomas tik pagal čia užduotus parametrus. Jei siurblio išėjimas randamas programose, ta programa ignoruojama. Pasirinkus „Arba“, siurblio išėjimas aktyvuosis tiek pagal programas, tiek ir pagal šios funkcijos užduotus parametrus. Jei pasirenkame „IR“, siurblys bus įjungtas tik tada, jei duotasis išėjimas bus įjungtas nors vienoje programoje ir tuo pat metu atitiks čia užduotus parametrus. Pavyzdžiui programoje užstatom periodiškumą su laiku, tai siurblys veiks tik leistu laiku;
• „Diferencialinis stabdymas“: jei užsidaro dauguma radiatorių, temperatūrų skirtumas tarp paduodamojo ir grįžtamojo kolektorių sumažėja. Jei katilo temperatūra aukštesnė už viršutinę pulsinę temperatūrą, siurblys dirba pastoviai, o jei radiatoriai užsidarę – siurblys dirba tuščiai. Jei įjungtas diferencialinis stabdymas, sumažėjus temperatūrų skirtumui siurblys pereina į pulsinį režimą su fiksuotu periodu (4 sekundes sukasi, 26 sekundes stovi). Diferencialiniam stabdymui naudojami parametrai:
• „Grįžtamojo daviklio numeris“, „Paduodamojo daviklio numeris“ – daviklių numeriai ant grįžtamojo ir paduodamojo kolektorių. Bus lyginami šie davikliai;
• „Diferencialinio skirtumo temperatūra“ – jei temperatūrų skirtumas mažesnis už duotąjį, siurblys pereina į pulsuojantį režimą. Skirtumui pakilus virš šios ribos, siurblys vėl sukasi pastoviai. Jei nėra bent vieno iš šioje funkcijoje naudojamų daviklių arba katilo temperatūra žemesnė už viršutinę pulsinę temperatūrą arba grįžtamoji temperatūra aukštesnė už paduodamąją, diferencialinis siurblio stabdymas išjungiamas;
• "1 (2, 3, 4) globaliame režime +/-" - jei naudojame globalius išėjimus, nurodome, kuriuose režimuose siurbliui leista dirbti. Nenaudojant  globalių - ant visu statome pliusus;

Aukštyn ^

25. Meniu - funkcijos - Kolektorius25

Turime 16 nepriklausomų kolektoriaus kontūrų. Kiekvienam individualūs nustatymai.

• "Kontūro išėjimas" - pasirenkame kuris valdiklio išėjimas valdo duotąją patalpą;
• "Patalpje radijatoriai/šildomos grindys" - koks patalpos šildymo elementas. Grindiniam šildymui naudojamas betone esantis daviklis ir kaip papildomas - oro. Radijatoriniam šildymui - tik oro daviklis. Jei šildomos grindys, bet betono daviklio nėra, o yra tik oro - reikia nurodyti "radijatoriai"
• "Betono daviklis" - daviklis, įmontuotas į betoną;
• "Patalpos daviklis" - kambario oro daviklis;
• "Išjungimo temperatūra", "Ijungimo temperatūra" - dvi, užduodančios gistereze, temperatūros. Kontūras gali dirbti dviem režimais: šildymo (dažniausia) ir šaldymo (naudojama ventiliacijos ir vėsinimo sistemose). Režimas pasikeičia priklausomai nuo to, kuri temperatūra nurodyta aukštesnė. Jei naudojamas šildymas, išjungimo temperatūra turi but aukščiau už ijungimo (pav: išjungimo 24, įjungimo 22, tada patalpai arba betonui pasiekus 24 laipsnius šildymas nutraukiamas, o nukritus iki 22 - šildymas vėl įjungiamas). Jei išjungimo žemesnė už įjungimo, tada sistema dirba šaldymo režimu;
• "Korekcija pagal lauką įjungta/išjungta" - analogiškai PID lauko korekcijos funkcijai, tik čia keičiamos tiek viršutinė, tiek apatinė temperatūros;
• "L. kor. XX/10C" - lauko korekcijos gylis, analogiškai kaip ir PID;
• "Blokuotės daviklis" - jei nenaudojama akumuliacinė talpa, paprastai nurodomas katilo išėjimo numeris, bet jei naudojama - nurodome trieigio įėjimo daviklio numerį;
•  "Blokuotės temperatūra" - iki šios temperatūros kontūras būna uždarytas. Leidžia greičiau užkaisti katilui;
•  „Avarinė katilo temperatūra“ – jei katilo temperatūra viršija užduotą avarinę temperatūrą – kontūras priverstinai atidaromas, taip nuvedant šilumą nuo katilo į radiatorius;
• "Kolektoriaus siurblys" - jei kolektoriuje naudojame atskirą siurblį, pasirenkame kuriame išėjime jis prijungtas. Siurblys įjungiamas jei aktyvuojamas nors vienas kolektoriaus konturas kuriame nurodytas šis siurblys;
• "1 (2, 3, 4) globaliame režime +/-" - jei naudojame globalius išėjimus, nurodome, kuriuose režimuose kontūrui leista dirbti. Nenaudojant  globalių - ant visu statome pliusus;
• „Sąlyga“ – jei nenaudojama, pasirinktas išėjimas valdomas tik pagal čia užduotus parametrus. Jei kontūro išėjimas randamas programose, ta programa ignoruojama. Pasirinkus „Arba“, kontūro išėjimas aktyvuosis tiek pagal programas, tiek ir pagal šios funkcijos užduotus parametrus. Jei pasirenkame „IR“, kontūras bus įjungtas tik tada, jei duotasis išėjimas bus įjungtas nors vienoje programoje ir tuo pat metu atitiks čia užduotus parametrus. Pavyzdžiui programoje užstatom periodiškumą su laiku, tai kontūras veiks tik leistu laiku;

Tolimesnės opcijos - tik grindiniam šildymui:

• "Korekcija pagal ora išjungta/įjunkta" - ar leisti grindų temperatūra koreguoti pagal patalos oro temperatūrą. Veikia analogiškai PID funkcijoje esančiai tokiai pat opcijai;
• "Oro daviklis" -  vidaus korekcijos daviklio numeris;
• "Vidaus >0< temperatūra" - vidaus korekcijos nulinis taškas;
• "Korekcija XX/1C" - vidaus korekcijos gylis;
• "Oro temperatūra tik koreguoja/išjungia" - oro temperatūrai pasiekus užduotą nulinę temperatūra kontūras gali buti išjungiamas;

Aukštyn ^

26. Meniu - funkcijos - Boileris26

Vienas iš nepatogumų šildymo sistemoje - problemos, susijusios su vandens šildytuvo (boilerio) ataušimu nedegant katilui. Kol katilas kūrenasi, karštas pirmojo kontūro vanduo šildo vandens šildytuve esantį vandenį. Kai katilas užgęsta, kontūre katilas – vandens šildytuvas prasideda atvirkštinė cirkuliacija ir karštas vanduo iš šildytuvo jau šildo katilą, tuo pačiu pats greit ataušdamas. O jei šildytuvas kombinuotas (elektra ir vanduo), tai su elektra pradedame šildyt visą sistemą. Dažniausiai naudojamas problemos sprendimas – mechaninė sklendė vamzdyje katilas – vandens šildytuvas. Bet labai nepatogu, nes užkūrus katilą ir jam užkaitus reikia šį kraną atsukt, katilui gęstant – vėl užsukt. Kitas galimas sprendimas – dėti atbulinį vožtuvą. Bet, jei šis vožtuvas yra plunksninis, jis nepakankamai užsidaro ir vanduo šildytuve vistiek ataušta, o jei vožtuvas spyruoklinis, reikia statyti papildomą siurblį, nes savaiminis vandens srautas nepajėgia jo atidaryti. Tad galimos dvi boilerio naudojimo schemos: su elektrine termogalva arba su vien boileriui skirtu cirkuliaciniu siurbliu, kuriam nuosekliai pajunktas spiruoklinis votuvas. Abu pajungimai turi ir pliusų, ir minusų. Papildomas siurblys naudoja elektrą, bet greičiau sušildo vandenį. Taipogi vandenį galima šoldyti ir iš akumuliacinės talpos. Elektrinis vožtuvas - naudoja mažai elektros, Bet vanduo šildomas lečiau, nes termofikatas teka sąvitaka, todėl jo srautas mažesnis. Taip pat griežtesni reikalavimai vamzdynui ir jo nuolydžiams, nes kitu atveju nebus sąvitakos

Šiame valdyklije įdiegta boilerio valdymo funkcija. Tiksliau valdome elektrini vožtuvą arba siurblį tarp katilo ir boilerio. Jei temperatūra katile didesne už boilerio – vožtuvas atidaromas ir leidžiama vandeniui iš katilo patekti i boilerį. Jei atvirkščiai (pav. vėstant katilui) – vožtuvas uždaromas, taip sukliudant savaiminei cirkuliacijai, kai katilas pradeda aušinti boilerį. Taipogi nurodome minimalią katilo temperatūrą, žemiau kurios boilerio šildymas išjungiamas. Kadangi paprastai boileriai jungiami į pirmąjį (mažąjį) katilo ratą, kur vandens temperatūra siekia 90 laipsnių, galima per meniu apriboti maksimalią boilerio temperatūrą – ją pasiekus vožtuvas uždaromas, taip apsaugomos rankos nuo nuplikimo.

• „Boilerio valdymas įjungtas/išjungtas“ – atitinkamai įjungia ir išjungia šia funkciją;
• „Boilerio daviklis1,2,3“ – pasirenkame atitinkamus boilerio daviklių numerius;
• „Karštasis daviklis“ – daviklio, su kuriuo lyginama boilerio temperatūra, numeris. Paprastai nurodomas katilo išėjimo numeris, bet, jei naudojama akumuliacinė talpa arba keli katilai, nurodomas daviklis, stovintis ten, iš kur pasiduoda vanduo į boilerį;
• „Boilerio išėjimo Nr.“ – pasirenkame prie kurio kontrolerio išėjimo pajungtas boilerio siurblys ar termovožtuvas;
• „Boilerio sąlyga“ – papildoma sąlyga atidaryti boilerio vožtuvui. Jei užduota „nenaudojama“, boilerio vožtuvas valdomas kaip aprašyta aukščiau. Nurodžius „ARBA“ ar „IR“ boilerio išėjimą gali aktyvuoti ir bendrosios kontrolerio programos. Jei pasirinktas sąlygos režimas „ARBA“, tai boilerio vožtuvas atidaromas ir kai katilo temperatūra aukštesnė už boilerio, ir kai nors viena programa aktyvuoja boilerio išėjimą (užtenka bet kurios sąlygos). Jei pasirinktas „IR“ režimas, boilerio vožtuvas atidaromas tik kai katilo temperatūra aukštesnė už boilerio ir kai nors viena programa aktyvuoja boilerio išėjimą (būtinos abi sąlygos). Pavyzdžiui, trečioje programoje nurodytas laikas nuo 18 iki 23 ir pasirinktas boilerio išėjimas, tai boileris bus šildomas tik nurodytu laiku. Arba kažkurioje programoje nurodome, kad išėjimas aktyvuosis tik esant katilo temperatūrai daugiau kaip 65 laipsniai, tai vanduo bus šildomas tik tenkinant šią sąlygą;
• "Įjungiamas kai Tk>Tb per..." - užduodame, kiek karštasis daviklis turi būti karštesnis už boilerį, kad būtu paleidžiamas vandens srautas;
• "Išjungiamas kai Tk - užduodame, kiek karštasis daviklis turi būti šaltesnis už boilerį, kad būtu stabdomas vandens srautas;
• „Maksimali boilerio temperatūra“ - boileriui pasiekus šią temperatūrą vožtuvas uždaromas. Skirta sistemoms, kuriose katilo darbinė temperatūra yra virš 80 laipsnių (jei nėra karšto vandens temperatūra pažeminančio termostato, taip apribojama maksimali į čiaupus tiekiamo vandens temperatūra). „Minimali katilo temperatūra“ - iki šios katilo temperatūros boilerio išėjimas bus išjungtas. Leidžia greičiau užkaist katilui;
• "Blokuotės daviklis..." "Minimali blokuotės temperatūra" - susijusios opcijos. Kol nurodytas blokuotės daviklis šaltesnis už nurodyta temperatūra - boileris nešildomas. Jei boilerį šildome nuo katilo, nurodome katilo išėjimo davikli, jei norime šildyti nuo akumuliacinės talpos - nurodome daviklį, stovinti ant pavaros įėjimo. Kol katilas neikaitęs blokuotė pagreitina jo užkaitimą;
•  "Elektrinis tenas", "El. min. boil. temper.", "El. kat. blok. temper."  -  Valdiklis per papildomą rėlė gali valdyti ir elektrini boilerio teną. Nurodome kuriame išėjime pajungtas tenas, minimalia boilerio temperatūra, esant žemiau kurios elektrinis šildymas bus ijungiamas priverstinai (jei kūrenasi katilas bet pritrūksta jo srauto ir vandens temperatūra boileryje nukrenta iki kritinės ribos (tarkim 38 laipsnių), įjungiamas elektrinis tenas pagreitina vandens pašildymą). Blokuotės temperatūra - jei katile daugiau už ją, papildomas elektrinis šildymas nebejungiamas.

Pastaba: Nuo v6.17 blokuotės temperatūra imama nebe katilo temperatūra, o nurodytas karštasis daviklis. Kai įjungiamas elektrinio teno išėjimas, boilerio termogalva uždaroma. Elektrinio teno temperatūra galime užsiduoti programose (norint galima naudoti periodiškumą ir keisti temperatūra paros laike), nurodant tą patį programos išėjimą kaip ir boilerio funkcijoje elektrinio teno išėjimas. Tenai įsijungs tik kai bus suveikus atitinkama programa ir karštojo daviklio temperatūra žemesnė už "El. kat. blok. temper." punkte nurodytą temperatūrą, arba boilerio temperatūra žemesnė už nurodytą "El. min. boil. temper." pukte.

Aukštyn ^

27. Meniu - funkcijos - Katilo ventiliatorius 27

Tokių katilų, kaip ATMOS, turėtojams skirta dar viena funkcija – katilo ventiliatoriaus valdymas. Šiek tiek smulkiau apie ATMOS katilą. Katilas turi pora rankenėlių: apatinę ir viršutinę ribas. Apatinės ribos reguliatorius matuoja temperatūrą kamine ir, jei pastaroji žemesnė už nurodytą ant rankenėles, išjungia ventiliatorių. Kita rankenėlė – viršutinė riba, matuojama vandens temperatūra katilo išėjime. Kai pastaroji viršija nurodytą ant rankenėlės, ventiliatorius išsijungia. Katilo užkūrimo metu reikia persukti apatinės ribos rankeną iki padėties, kol pasileidžia ventiliatoriai. Tada kuriame katilą. Katilui užkaitus jis dirba pagal viršutinės ribos termostatą. Nepatogumas tas, kad, jei paliksim apatinės ribos nustatymą užkūrimo padėtyje, katilui užgesus, ventiliatorius dirbs pastoviai. Įkaitus katilui reikia apatinės ribos rankenėlę perstatyti į maždaug 60 laipsnių padėtį.

Dabar apie katilo ventiliatoriaus valdymo funkciją kontroleryje. Katilo apatinės temperatūros rankenėlę statome į užkūrimo padėtį (sukame į kaire iki galo), o viršutinės temperatūros rankenėlę statome ties 90 laipsnių riba. Eksploatuojant katilą rankenėlių daugiau niekada nebeliečiame.

Katilo ventiliatoriaus konfigūravimas:

• „Ventiliatorius nenaudojamas / išėjimo numeris“ – pasirenkame prie kurio kontrolerio išvado pajunktas ventiliatorius;
• „Apatinė ventiliatoriaus temperatūra“ – iki šios temperatūros ventiliatorius dirba pastoviai;
• „Viršutinė ventiliatoriaus temperatūra“ - virš šios temperatūros ventiliatorius išjunktas. Tarp abiejų temperatūrų ventiliatorius dirba pulsuojančiam režime. Kuo aukštesne temperatūra duotajame intervale, tuo ilgiau ventiliatorius būna išjunktoje padėtyje;
• "PT100 daviklis naudojamas/nenaudojamas" - jei turime kamino daviklį, pagal jį efektiviausia nustatyti katilo užgesimo momentą. Jei daviklio nėra - ventilaitorius stabdomas pagal katilo temperatūrą;  
• „Išjungimo temperatūros riba“- katilui gęstant, žemiau šios temperatūros ventiliatorius išjungiamas (analogiškai atmos užkūrimo rankenėlės darbui), katilui užsikuriant - prie šios ribos iš užkūrimo režimo pereinama į darbinį. Jei naudojamas kamino daviklis (PT100), matuojama kamino temperat8ra, jei jo nėra - katilo išėjimo temperatūra;
• „Periodas“ – pulsuojančio režimo periodas;
• „Kurstymo laikas“ – po šio laiko automatiškai išsijunks kurstymo režimas;
• „Ventiliatorius ...“ – nurodome, kur stovi katilo ventiliatorius: ištraukia dūmus ar paduoda orą. Nuostata reikalinga kurstymo režimui, nes, atidarant dureles, jei ventiliatorius stovi ant ištraukimo, reikia jį įjungti, jei stovi ant padavimo – reikia jį išjungti.
• „Sąlyga ...“ – galima užduoti sąlyga IR darbui su programomis. Ventiliatorius suksis tik tada, kai programa bus aktyvi

Aukštyn ^

28. Meniu - funkcijos - Ladomatas28

• „Ladomatas išjunktas / išėjimo numeris..“ – nurodome, prie kurio kontrolerio išėjimo pajungtas ladomato siurblys;
• "Ladomatas pagal DS1820/PT100 daviklį" - idealiausia ladomatą valdyti pagal kamino temperatūrą. Jei turime kamine daviklį - nurodome PT100 jei kamino daviklio neturime - DS1820;
• „Katilo išėjimo temperatūra“ – virš šios temperatūros ladomato siurblys sukamas pastoviai.
• „Katilo įėjimo temperatūra“ – jei naudojamas DS1820 daviklis,  virš šios temperatūros ladomato siurblys sukamas pastoviai;
• „Kamino temperatūra“ – jei naudojamas PT100, virš šios kamino temperatūros siurblys sukamas pastoviai;
• "Akumuliacinę iškraunant ladomatas stovi/sukasi" - esant reikalui, akumuliacinės iškrovimo metu paleidžiamas ladomato siurblys;
• "Paleidimo užkūrimo temperatūra" - jei naudojama katilo užkūrimo funkcija, užkūrimo metu ladomatas paleidžiamas anksčiau nuo šios nurodytos temperatūros (veikia jei pasirinkta pagal DS1820)

Aukštyn ^

29. Meniu - funkcijos - Akumuliacinė talpa29

Akumuliacinei talpai valdyti papildomai jungiamas elektrinis termovožtuvas. Valdiklis leidžia junti iki trijų akumuliacinių talpų per atskirus termovožtuvus.

Naudojant akumuliacinės funkciją, sistema dirba dviem režimais: talpos pakrovimo bei talpos iškrovimo.

Jei naudojamas kamino daviklis, Įkrovos metu vožtuvas atidaromas kai kamino temperatūra viršija užduotą menių (paprastai 80...120 laipsnių), jei kamino daviklio nėra - ikrovos metu vožtuvas atidaromas, kai katilo išėjime daugiau už užduotą krovos temperatūrą (optimaliausia 80 laipsnių). Iškrovimo metu vožtuvas atidaromas, kai katilo grįžtamoji temperatūra žemesnė už „minimalią iškrovimo temperatūrą“ (optimaliausia 62 laipsniai). Priklausomai nuo pasirinkimo meniu, iškrova vykdoma iki talpos viršutinio daviklio temperatūra nukrenta iki 28 laipsnių.

Algoritmas pagal kamino daviklį turi papildomą privalumą: baigus degti pakurai, nukrenta kamino temperatūra iki duotosios ribos (paprastai 80...120 laipsnių), išjungiamas "pakrovimo" režims ir vožtuvai į kumuliacines uždaromi. Bet sistema (siurbliai, pavaros ir kita) lieka dirbti. KAdangi pagal kamino temperatūra stabdomas ir ladomatas, cirkuliaciniai kolektorių siurbliai per avarinį ladomato vožtuvą lengvai traukia vandenį iš katilo ir sistemą šildo sukauptos katile energijos sąskaita. Kaip parodė praktika, šis pereinamas metas trunka iki poros valandų, atitinkamai tiek pailgėja sistemos darbas iš to pačio kuro kiekio. Kai katilo išėjimo teperatūra nukrenta iki užduotos pavaros palaikymo temperatūros, sistema pereina į "iškrovimo" režimą ir atidaro elektrinius ventilius į akumuliacines.

Jei naudojame daugiau nei viena talpa ir jos pajungtos per atskirus elektrinius vožtuvus, galima naudoti "kaskadinimo" režimą. Kaskadinimas leidžia trumpiau kūrenant pasiekt didesnes talpų temperatūras. Tokiu atveju pakrovimo metu atidaroma tik viena akumuliacinė talpa, kai jos apatinis daviklis pasiekia 65 laipsnių temperatūra, atidaroma sekanti talpa, šios apatiniam davikliui sušilus iki 65 - atidaroma sekanti. Pirmosios paliekamos atidarytos kad jas pabaigt pakraut. Pakrovimo metu pirma kraunama talpa su aukštesniu numeriu. Iškrovimo metu atvirkščiai - pirma iškraunama talpa su žemesniu numeriu. Pasiekus viršutinio talpos daviklio temperatūrai pavaros palaikymo temperatūrą, vožtuvas į ją uždaromas, ir atidaroma sekanti talpa. Kai visų talpų temepratūros nukrenta iki pavaros palaikymo temperatūros, atidaromi visų talpų vožtuvai ir pabaigiamas jų iškrovimas.

Akumuliacinės konfigūravimas

• „Akumuliacinė talpa...“ - jei stovi išjungta – funkcija nenaudojama. Jei norime naudoti šią funkciją, pasirenkame kuris kontrolerio išėjimas valdo siurblį arba elektrinį vožtuvą tarp katilo ir akumuliacinės talpos. Jei funkcija įjungta, pasirinktas kontrolerio išėjimas rezervuojamas akumuliacinės talpos vožtuvo
• ar siurblio valdymui. Jei tas pats išėjimas bus rastas programose, tos programos bus ignoruojamos;
• „1 talpoje naudojami ... davikliai“ – kiek termodaviklių įmontuota į pirmąją talpą;
• „1 talpos daviklio numeris...“ – nurodome pirmosios talpos viršutinio daviklio numerį. Jei naudojami daugiau kaip vienas – likę privalo būti sekantys iš eilės (pav: priskiriame dešimtą daviklį, o nuadojame tris, tada viršutinis bus 10, vidurinis - 11, apatinis - 12);
• "1 akumuliacinės tūris" - nurodoma, kok akumuliacinės talpa. Naudojama dėl papildomuose displėjuose rodomos įkrautos energijos paskaičiavimui;
• „2 talpa nenaudojama / naudojami ... davikliai“ – jei naudojamos dvi talpos, nurodome kiek davikliu antrojoje talpoje;
• „2 talpos daviklio numeris...“ – nurodome antrosios talpos pirmojo daviklio numerį. Jei naudojami daugiau kaip vienas – likę privalo būti sekantys iš eilės;
• "2 akumuliacinės tūris" - nurodoma, kok akumuliacinės talpa. Naudojama dėl papildomuose displėjuose rodomos įkrautos energijos paskaičiavimui;
• „3 talpa nenaudojama / naudojami ... davikliai“ – jei naudojamos dvi talpos, nurodome kiek davikliu antrojoje talpoje;
• „3 talpos daviklio numeris...“ – nurodome antrosios talpos pirmojo daviklio numerį. Jei naudojami daugiau kaip vienas – likę privalo būti sekantys iš eilės;
• "3 akumuliacinės tūris" - nurodoma, kok akumuliacinės talpa. Naudojama dėl papildomuose displėjuose rodomos įkrautos energijos paskaičiavimui;
• "krovos temperatūra" – jei nenaudojamas valdymas pagal kamino temperatūra, katilo išėjimo temperatūra, virš kurios prasideda akumuliacinės talpos pakrovimas;
• „Iškrovos pradžios katilo įė. temperatūra“ – jei nenaudojamas valdymas pagal kamino temperatūra, katilo įėjimo temperatūra, žemiau kurios pradedama talpos iškrova;
• „Palyginimas“ – jei čia pasirinktas kuris nors išėjimas, jis įjungiamas kai akumuliacinės talpos viršutinio daviklio temperatūra aukštesnė už katilo išėjimo.
•  "PT100 naudojamas/nenaudojamas" - talpos valdymui galima naudoti kamino daviklį. Jei jį turime, įjungiame šia opciją;
• "PT100 krovimo ON temperatūra"  - prie kurios kamino temperatūros pradedama akumuliacines krauti;
• "PT100 krovimo OF temperatūra"  - prie kurios kamino temperatūros nutraukiama akumuliacinių krovai;

Aukštyn ^

30. Meniu - funkcijos - apšvietimas30

• "Apšvietimo išėjimas - jei naudojamas, pasirenkame, per kurį kontrolerio išėjimą valdome apšvietimą. Jei tame išėjime aktyvuota duotoji funkcija, programose šis išėjimas bus ignoruojamas;
• „Apšvietimas“ – „įsijungs“ ir „išsijungs“ - atitinkamai galima pasiankstinti arba pasivėlinti laiką iki 125 minučių;
• "Sąlyga" - galima naudoti papildomą sąlygą apšvietimo įjungimui/išjungimui (pav. naktį nuo vidurnakčio iki šeštos ryto apšvietimą išjungt). Jei sąlyga nenurodyta, apšvietimas dirba tik pagal saulės tekėjimo ir leidimosi laiką. Jei pasirinktas sąlygos režimas „ARBA“, tai apšvietimas įjungiamas ir kai saulė nusileidus, ir kai nors viena programa aktyvuoja apšvietimo išėjimą (užtenka bet kurios sąlygos). Jei pasirinktas „IR“ režimas, apšvietimas įjungiamas tik nusileidus saulei ir kai nors viena programa aktyvuoja apšvietimo išėjimą (būtinos abi sąlygos). Pavyzdžiui, jei norime kad apšvietimas dirbtų ir dieną, tai nurodome sąlygą „Arba“ ir programose nurodome laiką dieną, kada reikia apšvietimą įjungti, bei apšvietimo išėjimo numerį. Šviesa degs ir kai nusileis saulė, ir kai suveiks programa. Kitas pavyzdys: norime kad apšvietimas degtų tik vakare, o naktį užgęstų. Tada pasirenkame sąlygą „IR“, kurioje nors programoje nurodome laiką, tarkim nuo pietų iki laiko naktį, kai norime kad išsijungtų, bei apšvietimo išėjimo numerį. Šviesa degs tik tada, kai nusileis saule ir kol bus aktyvi programa. Dvi nepriklausomos apšvietimo funkcijos tam, kad galima būt naudot su skirtingomis sąlygomis vienu metu.
• "Vasaros laikas.." - jei naudojamas vasaros laikas, reikia įjungti. Žiemos laiko metu išjungiame.

SVARBU! Kontrolerio išėjimai skirti valdyti iki 2A apkrovas, jei reikia pajungti galingesnius šviestuvus, reikia statyti papildomą relę;

Aukštyn ^

31. Meniu - funkcijos - saulės kolektorius31

Saulės kolektoriui valdyti naudojami keli algoritmai (nuo 6.24 versijos):

Matuojama diferencialinio skirtumo temperatūra DT tarp saulės boileri apačioje ir saulės kolektoriuje esančių daviklių. Iki temperatūrų skirtumas tarp šių daviklių mažesnis už menių užduotą  minimalią DT temperatūrą - siurblys stovi, jei didesnis už maksimalią DT menių nustatytą ribą - siurblys sukamas pastoviai, o tarp šių ribų - siurblys pulsuoja (kuo temperatūrų skirtumas arčiau viršutinės ribos, tuo ilgiau siurblys sukasi ir trumpiau stovi). Jei naudojamas alternatyvus siurblio algoritmas, pulsavimo periodas toks mažas, kad siurblys nespeja sustoti ir tokiu būdu reguliuojamas jo greitis. Optimaliausia rinktis 0.2 sekundės periodą.

Jei boilerio viršuje vandens temperatūra pasiekia užduotą 2nd temperatūrą (pav. 75 laipsnius) ir įjungtas šis algoritmas, įjungiamas prie nurodyto išėjimo prijungtas siurblys ir vanduo per viršutinį gyvatuką (jei boileris su dviem gyvatukais) arba tiesiogiai geriamkas vanduo perpumpuojamas į kitą talpą arba aušinantį kontūrą (pav. grindis). Kai suveikia šis algoritmas, DT skaičiuojama tarm saulės kolektoriaus ir boilerio viršutinio daviklio. Temperaturai nukritus - perpumpavimo siurblys išjungiamas. Ši funkcija skirta nuvesti perteklinei šilumai.

Idealiu atveju, perėjes per bouilerio gyvatuką, skystis turi ataušti iki boilerio apačioje esančio vandens temperatūros, taip maksimaliai atiduodamas šilumą. Jei skystis išeina karštesnis už apačią - reiškia gyvatukas nespėjo perduoti šilumos vandeniui, nes perdidelis srauto greitis. Primažinti srautą galima diferencialinio pristabdymo algoritmu. Kai gyvatuko išėjimas viršija boilerio apačios temperatūrą užduotu skirtumu (paprastai 2 laipsniai) - pradedamas mažinti siurblio debitas. Skirtumui nukritus žemiau ribos - tokiu pat greičiu debitas didinamas iki pradinio lygmens.

Naudojant vandenį į boilerio apačią iš vandentekio atiteka šaltas vanduo. Nesant saulės ir stovint siurbliui, kolektoriaus temperatūra paprastai stovi keliasdešimt laipsnių. Atšalus boilerio apačiai DT pasidaro pakankamai didelis, kas paleidžia siurblį. Siurblio paduodamas į kolektorių šaltas skystis  greit pastatąjį ataušina, bet kažkiek atvesina ir boilerį. Šiam nuostoliui eliminuoti galima saulei nusileidus blokuoti siurblį. Blokuotė pagal laiką vertina tos dienos saulės leidimosi ir tekėjimo laiką, o vartotojas gali paankstinti/pavėlinti blokuotę pagal laiką.

Jei dėl kokių nors priežaščių kolektorius užkaito iki skysčio užvirimo temperatūros ir kolektoriaus šilimokaityje susidarė garas, skysčio cirkuliacija tampa nebeimanoma. Jei siurblys dirba - jis paduoda dar papildoma skystį išgarinimui. Tokioje situacijoje siurblį reikia stabdyti, nes jo nesustabdžius kyla kolektoriaus temperatūra ir slėgis cirkuliacijos kontūre. Stabdimui skirta virštemperatūrio funkcija. Nurodoma viršutinė, stabdanti siurblį temperatūra (paprastai saulės valdikliuose "gamyklinė" reikšmė - 130 laipsnių), ir apatinė, žemiau kurios siurblys vel pradeda dirbti (paprastai 120 laipsnių). 

Saulės siurblys turi papildomą nepriklausomą avarinį režimą, analogišką katilo avariniam algoritmui. Meniu - išėjimai - saulės avarinis nurodoma kolektoriaus viršutinė ir apatinė temperatūros, prie kurių aktyvuojasi avarinė funkcija, bei nurodoma ką kuris valdiklio išėjimas turi daryt. Jei stovi "Auto" - išėjimas neliečiamas, jei "ON" - prie avarinės temperatūros išėjimas įjungiamas priverstinai, "OFF" - išėjimas priverstinai išjungiamas. Saulės siurblio išėjimą čia reikia palikti "Auto", nes kolektoriui pasiekus 100 laipsnių temperatūra siurblys ir taip įjungiamas, o padarius priverstini įjungima per avarine funkcija nebeveiks virštemperatūrio stabdymas. Tokių būdų avarinė temperatūra gali sukomutuoti katilinės schemą dėl papildomo boilerio šilumos nuvedimo (galima atidaryti pavarą, paleisti siurblius, atidaryti radijatorių ir grindų kontūrus).

Optimaliam visų algoritmų panaudojimui reikalingi penki davikliai: saulės kolektoriuje, boilerio apačioje ir boilerio viršuje, gyvatuko įėjime ir gybatuko išėjime. Jei naudojami du kolektoriai su atskirais davikliais, algoritmas dirba pagal karštesnį daviklį. Jei valdiklis nemato kolektoriaus temperatūros - siurblys sukamas pastoviai.

 

Saulės kolektoriaus konfigūravimas

• „Saulės kolektoriaus daviklis 1“ – pasirenkame saulės kolektoriuje esančio daviklio numerį;
• „Saulės kolektoriaus daviklis 2“ – jei naudojame du kolektorius su atskirais davikliais, antrojo daviklio numeris. Jei naudojame tik vieną - nurodome tą patį, kaip ir pirmąjį
• „Saulės boilerio daviklio Nr...“ – pasirenkame saulės boileryje esančio daviklio numerį. Optimaliam algoritmo darbui naudojamas boilerio apačioje esantis daviklis; 
• „Siurblio išėjimo Nr.“ – pasirenkame prie kurio kontrolerio išėjimo pajungtas saulės boilerio siurblys;
• „Minimali skirtumo temperatūra“, - apatinė DT riba, iki šios temperatūros siurblys stovi; 
• „Maksimali skirtumo temperatūra“, – viršutinė DT riba, virš jos siurblys sukamas pastoviai;
• „Siurblio pulsavimo periodas“ - pulsacijos periodas tarp min ir max temperatūrų. Nenaudojamas prie "Alternatyvaus" siurblio režimo;
• „Sistemoje 1 boileris“ - jei saulės boileris atskiras negu katilo, šiame punkte pasirenkame kuris kontrolerio išėjimas valdo boilerius junginėjanti vožtuvą. Jei tas pats išėjimas randamas programose, tos programos ignoruojamos;
• "Diferencialinis stabdymas" - ar naudojamas diferencialinio pristabdymo algoritmas;;
• "Gyvatuko išėjimo daviklio Nr." - diferencialinio stabdymo lyginimo daviklis;
• "Boilerio apačios daviklio Nr." - diferencialinio stabdymo antrasis lyginimo daviklis;
• "Diferencialinio skirtumo temperatūa" - temperatūros skirtumas tarp diferencialinio stabdymo daviklių, aukščiau kurios siurblys pristabdomas.
• "Diferencialinis greitis" - kiek procentų per minutę lėtinamas/greitinamas siurblys suveikus diferencialiniam pristabdymui;
• "2nd algoritmas" - 2nd algoritmo įjungimas;
• "2nd aktyvavimo temperatūra" - 2nd algoritmo suveikimo temperatūra;
• "2nd perjungimo daviklis" - 2nd algoritmo daviklis. Nurodomas boilerio viršuje esantis daviklis;
• "2nd išėjimas" - suveikus 2nd algoritmui, įjungimas čia nurodytas išėjimas;
• "Laiko blokuotė" - ar naudojamas siurblio blokavimas nusileidus saulei;
• "Išsijungs ..." - galima paankstinti arba pavėlinti laiko blokuotės pradžią vakare;
• "Įsijungs" - galima paankstinti arba pavėlinti laiko blokuotės pabaigą ryte;
• "Virštemperatūrio blokuotė" - apsauginės funkcijos "virštemperatūris" ijungimas;
• "Virštemperatūrio įjungimo temperatūra" - prie šios temperatūros bus stabdomas siurblys;
• "Virštemperatūrio išjungimo temperatūra" - prie šios temperatūros siurblys vėl paleidžiamas;
• "Alternatyvus siurblys" - jei išjungtas - naudojamas siurblio pulsavimo periodas iš aukščiau nurodyto punkto. Įjungus galima pasirinti norima pulsavimo periodą - 0.2, 0.8 arba 3.2 sekunės;
• "Alternatyvaus minimumo greitis" - galima apriboti minimalų siurblio greitį;
• "Alternatyvaus maksimumo greitis" - galima apriboti maksimalų siurblio greitį;
• "Galios skaičiavimas" - jei saulės kontūre sumontuotas elektroninis srauto skaitliukas, šis parametras įjungia galios atvaizdavimą grafiniame LCD;
• "Srauto skaičiavimas" - jei saulės kontūre sumontuotas elektroninis srauto skaitliukas, šis parametras įjungia srauto atvaizdavimą grafiniame LCD;

Aukštyn ^

32. Meniu - funkcijos - palyginimas32

Visų trijų palyginimų darbo algoritmas analogiškas, o nustatymai individualūs kiekvienai.

• „Išėjimo numeris“ – pasirenkame kurį išėjimą valdo ši funkcija. Jei pasirinkta „nenaudojama“ – funkcija
• išjungta;
• „Daviklio A numeris“ – pasirenkame pirmąjį palyginimo daviklį;
• „Daviklio B numeris“ – pasirenkame antrąjį palyginimo daviklį;
• „Skirtumas A + T > B, kai T..“ – pasirenkame skirtumo temperatūrą. Funkcijos išėjimo numeris aktyvuosis (įjungs apkrova) kai A temperatūra viršys B temperatūrą reikšme, užduota šiame punkte. Pav. matuojame temperatūras ant paduodamojo ir grįžtamojo radiatoriaus vamzdžių, šiame punkte užduota 10 laipsnių, o prie atitinkamo išėjimo prijungtas cirkuliacinis siurblys, varantis vandenį į šį radiatorių. Siurblys įsijungs kai skirtumas tarp A ir B temperatūrų bus ne mažiau kaip 10 laipsnių;
• „Minimalios temperatūros daviklio numeris“ ir „Minimali temperatūra...“ – papildoma sąlyga įsijungt išėjimui. Pratęsiant pateiktą pavyzdį su radiatoriumi, galima užduoti, kad radiatoriaus siurblys įsijungtų tik kai katilo temperatūra bus daugiau už 60 laipsnių. Kaip minimalią temperatūrą galime pasirinkti ir tą pačią išėjimo į radiatorius temperatūrą, tada radiatoriaus siurblys pasileis tik paduodamajame vamzdyje temperatūrai pasiekus atitinkamą reikšmę;
• „Sąlyga“ - galima naudoti papildomą sąlyga komparatoriaus išėjimo įjungimui/išjungimui. Jei sąlyga nenurodyta, komparatorius dirba kaip aprašyta aukščiau. Jei pasirinktas sąlygos režimas „ARBA“, tai įjungiama ir kaip aprašyta aukščiau, ir kai nors viena programa aktyvuoja pasirinktą komparatoriaus išėjimą (užtenka bet kurios sąlygos). Jei pasirinktas „IR“ režimas, įjungiamas tik kai tenkinama sąlyga, kaip aprašyta aukštesniuose punktuose, ir kai nors viena programa aktyvuoja komparatoriaus išėjimą (būtinos abi sąlygos). Esant sąlygai „IR“ ir jokioje programoje neaktyvavus šis išėjimas nedirbs;
• "1 (2, 3, 4) globaliame režime +/-" - jei naudojame globalius išėjimus, nurodome, kuriuose režimuose kontūrui leista dirbti. Nenaudojant  globalių - ant visu statome pliusus;

Aukštyn ^

33. Meniu - funkcijos - skystas kuras33

• „Purkštuko valdymo išėjimas“ – prie kurio kontrolerio išėjimo pajungta kuro įpurškimo sistema;
• „Apatinė įjungimo temperatūra“ – katilo išėjimo temperatūrai nukritus žemiau čia užduotos – aktyvuojamas išėjimas;
• „Viršutinė išjungimo temperatūra“ – pakilus katilo temperatūrai iki čia užduotos – išėjimas išjungiamas;
• „Sąlyga“ - galima naudoti papildomą sąlyga išėjimo įjungimui/išjungimui. Jei sąlyga nenurodyta, išėjimas dirba kaip aprašyta aukščiau. Jei pasirinktas sąlygos režimas „ARBA“, tai įjungiama ir kaip aprašyta aukščiau, ir kai nors viena programa aktyvuoja pasirinktą išėjimą (užtenka bet kurios sąlygos). Jei pasirinktas „IR“ režimas, įjungiamas tik kai tenkinama sąlyga, kaip aprašyta aukštesniuose punktuose, ir kai nors viena programa aktyvuoja išėjimą (būtinos abi sąlygos). Esant sąlygai „IR“ ir jokioje programoje neaktyvavus šis išėjimas nedirbs.

Aukštyn ^

34. Meniu - išėjimai34

Šiame meniu punkte surinktos opcijos, leidžiančios manipuliuoti išėjimais.

Rankinis valdymas

Jei reikia išjungti arba priverstinai įjungt pavienes apkrovas, tam skirtas meniu punktas "rankinis valdymas". Čia bet kuriam išėjimui galima parinkti darbo režimą:

• AUTO - išėjimas dirba pagal programas arba funkcijas;
• ON - išėjimas visada bus įjungtas,
• OFF - išėjimas visada bus išjungtas.

Režimas keičiamas paspaudžiant klaviatūroje klavišą DEŠINĖN. Su menių klavišu išėjus iš šio punkto režimas lieka toks koks užstatytas.

Inversija

Vartotojas prie kontrolerio išėjimų gali jungti tiek NO (normaliai atidarytos), tiek ir NC (normaliai uždaros) elektrines termogalvas. Čia galima pasirinkti ar norimo išėjimo įtampa bus įjungta kai išėjimas suveikęs, ar kai išėjimas nesuveikęs.

Avarinis meniu

Avarinis meniu aprašytas punkte Avarinė situacija

Servo pavara

Įprasti elektriniai vožtuvai valdomi vienu laidu: yra įtampa, vožtuvas atidarytas, įtampos nėra - vožtuvas užsidaro (NC vožtuvai) arba atvirkščiai (NO vožtuvai). Bet yra ir dvilaidžių vožtuvų, kuriems atidarymui reikia paduot įtampą į vieną laidą, o uždarymui - į kitą. Dažniausiai įtampą paduot reikia tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui 5 sekundes. Tokiems vožtuvams valdyti skirtos šios trys analogiškos funkcijos.

Galima pajungti iki trijų tokių pavarų. Pavara jungiama prie bet kurios viena paskui kitą einančių išvadų poros. Išvadas žemesniu numeriu atidaro servopavarą, aukštesniu - uždaro. Valdančią įtampą pavarai galima paduoti pastoviai arba tam tikrą laiką (laikas programuojasi per meniu). Servopavaros valdymas nėra autonominė funkcija, ji tik seka nurodyta vienlaidi išėjimą ir ji paverčia dvilaidžiu. Pav. turime programą, su kuria norime perjungti vandens srautus servopavaros pagalba. Progrmoje uzsistato viengubas išėjimas. Tarkime nurodytas 10 išėjimas. Konfigūruojame servo pavarą 10/11 išėjimams. Kadangi 10 išėjimas priskirtas servopavarai, pasikeičia jo darbo algoritmas. Suveikus programai, ji aktyvuoja nurodyta 10 išėjimą, servopavaros funkcija perima valdyma ir 10 išėjime paduoda įtampa tiek laiko, kiek nurodyta punkte "įjungimo laikas". Tada įtampa išjungiama. Kai programa nustoja veikti, ji išjungia nurodyta 10 išėjimą. Servopavaros valdymas pamato tą išjungimo momentą ir, neliasdama atidarymo išvado, įtampa paduoda į 11 išėjimą tiek laiko, kiek nurodyta punkte "išjungimo laikas".

Pastaba: Servopavarai paduodamas išėjimas su žemesniu numeriu (pavizdyje 10), jei bandysime manipuliuoti su aukštesniu (pavizdyje 11) - jis bus ignoruojamas.

"Servo pavara..." - kai nenaudojame, pasirenkame nenaudojama.

"Servo pavaros išėimas..." - pasirenkame išėjimų porą;

"Atidarymas" - laikas atidarymo išvade. Jei nurodyta "išėjimas pastovus", įtampa duotoje kojoje bus paduota visą laiką, jei nurodytos sekundės - įtampa bus paduodama užduotą laiką;

"Uždarymas" - laikas uždarymo išvade. Jei nurodyta "išėjimas pastovus", įtampa duotoje kojoje bus paduota visą laiką, jei nurodytos sekundės - įtampa bus paduodama užduotą laiką;

 Grupiniai išėjimai

Kartais gali prireikti su vienų įvykiu aktyvuoti kelis išėjimus. Tam skirtos trys grupinių išėjimų funkcijos. Nurodome sekama išėjima ir pasirenkame ką kuris valdiklio išėjimas tada turi daryti:

• "AUTO" - ši grupė duotojo išėjimo nekeičia, išėjimas dirba pagal savo algoritmą;
• "ON" - išėjimas priverstinai įjungiamas įsijungus sekamam išėjimui;
• "OFF" - išėjimas priverstinai išjungiamas įsijungus sekamam išėjimui;

Suminiai išėjimai

Atvirkštinė grupiniams išėjimams funkcija. VIenas nurodytas išėjimas gali sekti grupę išėjimų, ir, bent vienam iš jų suveikus, įjungia nurodytą išėjimą. Yra trys nepriklausomos tokios funkcijos. Nurodome funkcijos išėjimą ir pasirenkame ką kuris valdiklio išėjimas tada turi daryti:

• "Iš. - "- į šį išėjimą funkcija nekreipia dėmesio;
• "Iš. ARBA" - suveikus tokiam išėjimui aktyvuojamas suminis išvadas

 Išplėtimo modulis

Yra dvieju tipų išplėtimo moduliai: EX5 (su 5 išėjimais) ir EX10 (su 10 išėjimų). Abu jie valdomi ir programuojami analogiškai. Išplėtimo moduliai gali dirbti nepriklausomai vienas nuo kito, bet kurio modulio bet kuris kanalas (išėjimas) gali veikti kaip bet kuris iš 32 valdiklio išėjimų. Nesvarbu, kad pirmi 12 išėjimu yra ant pacio valdiklio, ant išplėtėjo gali būti tie patys numeriai. Taipogi personaliai kiekvienam išvadui galima užstatyti inversija. Išėjimu tvarką vartotojas taip pat gali pasirinkti laisvai, pav. 1 kanalas yra neinvertuotas 30 kontrolerio išėjimas, 2 kanalas – 1 neinvertuotas kontrolerio išėjimas, 3 kanalas – 1 invertuotas kontrolerio išėjimas, ir t.t.

Pastaba: keturšakio (trišakio) krano į išplėtimo modulį jungti negalima.

Jei EX10 30 sekundžiu negauna valdymo komandu iš valdiklio arba duomenys ateina neteisingi, visi modulio išėjimai išjungiami (nepriklausomai nuo programuotos invrsijos) ir, informuodamos apie aliarmą, pradeda mirksėti visos modulio lemputės. Gamyklinėje versijoje EX10 išėjimai programuoti išėjimais nuo 13 iki 22, be inversijos. Norėdami pasikeisti parametrus, DIN valdiklyje einame į "meniu – išėjimai – išplėtimo modulis", įeiname į kuri EX10 išėjimą norime keisti, ten mygtukais „kairėn“, „dešinėn“ keiciame inversija, mygtukais „aukštyn“, „žemyn“ – išėjimo numeri. Paspaude „ENTER“ nusiunčiame konfigūraciją į tuo metu prijungtą išplėtimo modulį. Informacija programuojama tik tame pasirinktame išėjime. Kadangi nėra grystąmojo ryšio, nematome kas įprogramuota tame kanale, tad vėl įėjus į atitinkamą meniu punktą matysime pradinę informaciją. Jei reikia, visus 10 kanalu programuojame atskirai po vieną. Informacija apie išįėimu numerius saugoma išplėtimo modulyje, tad visus naudojamus modulius galima programuoti skirtingai.

Pastaba: Paspaudus „Enter“, konfiguracija įrašoma į visus pajungtus EX10 modulius, tad, jei naudojate kelis, pajungta galima palikt tik tą, kuri reikia keisti!

D1 - D7 konfigūracija

 Valdiklis turi septynis daugiafunkcinius išvadus D1... D7. Tai silpnų srovių išvadai, kurie gali dirbti kaip įėjimai ir kaip išėjimai. Šiame meniu punkte bet kuri iš D1... D7 galima sukonfyguruoti kaip bet kurį  iš 32 valdiklio išėjimą.

Pastaba: daugiafunkciniai išvadai neleidžia tiesiogiai jungti apkrovas arba elektromechanines rėles, norint naudoti pastarasias, reikia jungti per papildomus tranzistorinius raktus. Rekomenduojama naudoti elektronines simistorines rėles, kurias galima pajungti tiesiogiai:

Iki 2 amperų srovei naudojama S202T02 optorėlė  

Iki 8 amperų srovei naudojama S202S02 optorėlė

Optoreles nusipirkti galima Evitoje

Galima naudoti ir S202T01 bei S202S01, bet pastarosiose nenaudojama apsaugos nuo komutacinių trugdžių technologija (ZCD), tad rekomenduojama naudoti su indeksu 02 gale.

"GREEN" opcija

 Kai katilas ataušęs ir akumuliacinės iškrautos, nėra prasmės laikyti paduotą įtampą kad atidaryti termogalvas, kadangi joks šildymas nebevyksta. Šiame punkte nurdome kuriuose išėjimuose įtampa atjungiama:

• "Iš. išj." - duotąjame išėjime įtampa atjungiama;
• "Iš. AUTO" - duotąsis išėjimas neliečiamas šioje funkcijoje. 

"Laiko apskaita"

 Valdiklis turi tris skaitiklius, kuriais galima paskaičiuoti kiek sekundžių pradirbo kuris nors iš išėjimų. Maksimalus skaičuojamas laikas - 64000 sekundžių.

• "Skaitiklis įjungtas/išjungtas" - įjungiame konkretų skaitiklį;
• "Apskaita XX išėjime" - kurio išėjimo aktyvumo laiką skaičiuojame;
• "Išėjimas dirbo" - galime pažiūrėti kiek sekundžių suskaičiuota;
• "Nunulinimas" - skaitiklio numetimas į nulį;

Pav. jei pirmą skaitiklį priskirsime prie pavaros atidarymo, o kitą - prie pavaros uždarymo išvadų, kadangi pavara suka lygiai vieną sekundę, gausime galimybę palyginti kiek laiko pavara atsidarinėjo ir keik laiko užsidarinėjo.

"Saulės avarinis"

 

Saulės siurblys turi papildomą nepriklausomą avarinį režimą, analogišką katilo avariniam algoritmui. Meniu - išėjimai - saulės avarinis nurodoma kolektoriaus viršutinė ir apatinė temperatūros, prie kurių aktyvuojasi avarinė funkcija, bei nurodoma ką kuris valdiklio išėjimas turi daryt. Jei stovi "Auto" - išėjimas neliečiamas, jei "ON" - prie avarinės temperatūros išėjimas įjungiamas priverstinai, "OFF" - išėjimas priverstinai išjungiamas. Saulės siurblio išėjimą čia reikia palikti "Auto", nes kolektoriui pasiekus 100 laipsnių temperatūra siurblys ir taip įjungiamas, o padarius priverstini įjungima per avarine funkcija nebeveiks virštemperatūrio stabdymas. Tokių būdų avarinė temperatūra gali sukomutuoti katilinės schemą dėl papildomo boilerio šilumos nuvedimo (galima atidaryti pavarą, paleisti siurblius, atidaryti radijatorių ir grindų kontūrus).

Aukštyn ^

35. Meniu - parametrai35

Informacinis meniu punktas.

• Rodo laikrodžio baterijos įtampą. Jei rodoma įtampa mažesnė už 2,9V, rekomenduojama pakeisti bateriją. Baterijos pakeitimui reikia išjungti kontrolerio maitinimą, nuimti dugną, išimti valdiklį iš korpuso ir atsargiai nuimti displėjų. Pakeitus lizde bateriją atidžiai žiūrėti, kad teisingai įsistatytų displėjaus plokštės jungtis. Baterijos keitimas atliekamas tik išjungus kontrolerio maitinimą. Po baterijos pakeitimo arba esant laiko paklaidai laikrodis nustatomas punkte Meniu“ - „ Nustaymai“ -„Laiko nustatymas“.
• Įjungimų ... punktas rodo kiek kartų kontroleris buvo įjungtas po gamyklinių parametrų atstatymo. Automatinis kontrolerio persikrovimas skaitiklio rodmenų nekeičia.

Aukštyn ^

36. Video pamoka - baterijos pakeitimas36

Aukštyn ^

37. Gamyklinių parametrų atstatymas37

Kartais prireikia atstatyti pradinius gamyklinius nustatymus. Visi vartotojo duomenys po pradinių parametrų atstatymo dingsta, atstatoma pradinė gamintojo konfigūracija.

Norint padaryti numetimą į pradinius nustatymus, reikia išjungti valdiklio maitinimą, ir, laikant nuspaustą "Meniu" mygtuką, maitinimą įjungti. Displėjuje pasirodžius užrašui "Pradiniai nustatymai", mygtuką atleidžiame. Po keleto minučių valdiklis pats persikraus.

Aukštyn ^

38. Valdiklio programinis atnaujinimas38

Dėmesio: į DIN serijos valdiklį galima rašyti tik DIN serijos programas, kuriu pavadinimas yra DINxxx.cod, kur xxx- versijos numeris

Atnaujinimui reikia atsisiųsti flasheruni programą ir ją išsiarchivuoti kompiuteryje. Išarchivavus turi būti failas flasher.exe.

Kompiuteryje pasileidžiame programą flasher.exe ir pasirenkame pateiktus parametrus: mikroschemos tipas ATMEga128 1k boot, greitis 115200, pasirenkame turimą com prievado numerį.

Pastaba: Jei dėl kokių nors priežasčių atnaujinimas nutrūko ir valdiklis nebeveikia, atnaujinimo procedūrą galima pakartoti iš naujo.

Pastaba: dėl tam tikrų windows operacinės sistemos ypatybių kai kuriuose kompiuteriuose atnaujinimo procesas gali nutrūkti nepasibaigęs. Kad to neatsitiktu, kategoriškai rekomenduojama prieš atnaujinimą perkrauti kompiuterį.

Naujausia programinį aprūpinimą bei atnaujinimo instrukciją pdf formate galima rasti programinio aprūpinimo puspapyje .

Aukštyn ^

39. Avarinė situacija39

Žemesnio prioriteto avarinė situacija - nematomas trieigio/ketureigio pavaros išėjimo daviklis (stovintis ant kolektoriaus, pagal kurį palaikoma temperatūra). Šioje situacijoje pavara atidaroma iki galo, visa kita sistemoje lieka dirbti pagal užduotus algoritmus.

Aukščiausio prioriteto avaine sitaucija katilo valdymo sistemoje laikoma katilo temperatūros pakilimas virš užduotos ribos arba jei valdiklis nemato katilo išėjimo daviklio (nesant davikliui neimanoma nustatyti ar temperatūra neviršijo kritinės ribos). Šiulaikinės šildymo sistemos parastai būna uždaros ir slėginės. Sistemoje palaikomas 1 ... 1.8 baro slėgis. Vandens užvirimo temperatūra prie ivairių slėgių:

Slėgis, bar.	Užvirimo temperatūra, C
1.0	100
1.1	102
1.2	104
1.3	106
1.4	107
1.5	109
1.6	112
1.7	114
1.8	117
1.9	119
2.0	120
2.1	121
2.2	123
2.3	125
2.4	126
2.5	127

Kaip matome, slėginėje sistemoje šimto laipsnių temperatūra dar nėra kritinė, tačiau esant arti jos - jau reikia imtis priemonių sumažinti katilo temperatūrą. Avarinė situacija apdorojama keliais lygiais. Dauguma funkcijų turi nurodomą avarinę temperatūrą, Pav. trieigio pavaros, stovinčios katilo išėjime, atidaromos, o pavaros, stovinčios įėjime - uždaromos (pažiūrėjus į hidraulinę schema, matosi kad įėjime esanti uždaryta pavara atidaro srauto praėjima iš sistemos į katilą), kolektorių kontūrai atidaromi, paleidžiami cirkuliaciniai siurbliai. Kiekvienai funkcijai nusirodo individuali avarinė temperatūra. Tačiau, jei išėjimai išjungti rankomis, funkcijų avarinė komanda jų neveikia.

Aukščiausio lygmens avarinės situacijos apdorojimas konfigūruojamas "meniu - išėjimai - Avarinis meniu". Ši funkcija veikia įšėjimus nepriklausomai nuo jų naudojimo arba inversijos. Čia nurodome dvi avarines katilo temoeratūras: viršutinę, prie kurios suveikia avarinė būsena, ir apatinę, prie kurios avarinė būsena panaikinama. Toliau kiekvienam išėjimui nurodoma veiksena kaip elgtis prie avarijos:

• AUTO - įšėjimas neliečiamas;
• ON - išėjimas priverstinai įjungiamas (paduodama 220V įtampa);
• OFF - išėjimas priverstinai išjungiamas (220V įtampa atjungiama);

Aukštyn ^